Ekspedicija, vykdžiusi Baltijos jūros tyrimus, aptiko amerikiečių bombonešio „Boeing B‑17 Flying Fortress“ nuolaužas. Šis lėktuvas, ilgus dešimtmečius laikytas be žinios dingusiu, pranyko 1943 m. Antrojo pasaulinio karo metu.
Antrojo pasaulinio karo metais B‑17 bombonešiai buvo vieni svarbiausių Jungtinių Amerikos Valstijų karinių oro pajėgų sunkiųjų bombarduotojų. Keturių variklių „Flying Fortress“ vykdė strategines misijas virš Vokietijos ir okupuotos Europos, dalyvaudamas ir giluminiuose pramoninių taikinių bombardavimuose Trečiajame Reiche.
B‑17 įgulos dažnai skrisdavo didžiuliame aukštyje – daugiau kaip 10 kilometrų. Tokiose sąlygose pilotai ir kiti įgulos nariai patirdavo žiaurų slėgio poveikį, labai žemą temperatūrą ir ekstremaliai sudėtingas sąlygas. Statistika rodo, kad šių lėktuvų šansai sėkmingai įvykdyti visą numatytą misijų seriją siekė vos 25–33 procentus. Tai geriausiai parodo, kokia pavojinga buvo tarnyba B‑17 bombonešiuose.
Rastas lėktuvo wrakas aptiktas Baltijos jūros dugne, įlankos rajone prie Danijos krantų. Tyrimus vykdė jūrų archeologų komanda iš „Texas A&M University“ kartu su „Defense POW/MIA Accounting Agency“ (DPAA) – JAV institucija, atsakinga už dingusių karių paiešką ir tapatybės nustatymą.
Pirmieji signalai apie galimą bombonešio wraką pasirodė dar 2001 m., kai narai mėgėjai pranešė aptikę nežinomo lėktuvo dalis. Remdamiesi šiais pranešimais, mokslininkai pasitelkė šoninio skenavimo sonarą, magnetometrus ir nuotoliniu būdu valdomus povandeninius aparatus. Taip buvo tiksliai ištirtas dugno reljefas ir patvirtinta, kad aptiktos konstrukcijos – tai B‑17 bombonešio nuolaužos.
B‑17 bombonešio radinys Baltijos jūroje
Nors lėktuvas dugne išgulėjo daugiau kaip aštuonis dešimtmečius, dalis konstrukcijos ir įrangos išliko stulbinamai geros būklės. Svarbiausiais radiniais laikomi du 0,50 kalibro kulkosvaidžiai, nulūžę per katastrofą. Juos iškėlus į paviršių, pavyko taip nuvalyti, kad ant ginklų vis dar matomi serijiniai numeriai.
Šie numeriai leis istorikams patikrinti karo meto dokumentus ir tiksliai nustatyti konkretaus lėktuvo tapatybę. Tai atvers kelią išsiaiškinti, kas tiksliai buvo šio B‑17 įguloje ir kas žuvo katastrofos metu.
Nors apie atradimą visuomenei pranešta tik neseniai, patys tyrimai trunka jau daugelį metų. Projekto tikslas – užverti skaudų istorijos puslapį ne tik jūrų archeologijos požiūriu, bet ir suteikti atsakymus žuvusių lakūnų artimiesiems, kurie dešimtmečiais nežinojo, kas nutiko jų šeimos nariams.
Mokslininkai pabrėžia, kad vien nustatyti katastrofos vietą nepakanka. Tik detali atskirų lėktuvo dalių identifikacija ir jų sutapatinimas su išlikusiais kariniais dokumentais gali atsakyti į klausimus, kas konkrečiai buvo lėktuve, kokias užduotis vykdė ir kodėl ši misija niekada negrįžo į bazę.
