Levandos vis dažniau puošia Lietuvos sodus dėl savo kvapnių žiedų, ilgo žydėjimo ir gana nedidelių priežiūros reikalavimų. Tačiau norint, kad krūmeliai būtų stiprūs ir gausiai žydėtų, svarbu žinoti, kada ir kaip juos tręšti.
Šis augalas nėra labai reiklus dirvožemiui, tačiau turi aiškius poreikius. Levandos geriausiai auga vidutiniškai derlingoje, gerai drenuotoje ir šarminėje dirvoje, todėl pertręšimas joms gali pakenkti labiau nei trąšų trūkumas.
Pirmą kartą levandas rekomenduojama tręšti anksti pavasarį, kai jos pradeda busti po žiemos ir nebelieka stiprių šalnų. Dažniausiai tam tinkamiausias laikas yra kovas arba balandis, kai augalas ruošiasi aktyviai vegetacijai.
Saikingas pavasarinis tręšimas padeda levandoms sustiprėti ir tinkamai pasiruošti žydėjimui. Natūralias trąšas galima naudoti ir vėliau – maždaug kartą per mėnesį iki pat žydėjimo bei jo metu, nuo gegužės iki liepos.
Nedidelė trąšų dozė praverčia ir po genėjimo, atliekamo vasaros pabaigoje. Tai paskatina augalą greičiau atsigauti ir kartais net suformuoti pakartotinį žydėjimą.
Labai svarbu vengti universalių ar azoto gausių trąšų, kurios skatina lapų augimą, bet silpnina žydėjimą. Taip pat netinka rūgštinančios trąšos, skirtos viržiams ar rododendrams, nes levandos mėgsta šarminę aplinką.
Puiki natūrali trąša levandoms yra smulkinti kiaušinių lukštai. Jie aprūpina augalus kalciu ir padeda palaikyti tinkamą dirvos pH, ypač jei dirva linkusi rūgštėti.
Naudingi ir sumalti žemės riešutų lukštai, kurie pagerina dirvos struktūrą ir drenažą. Tokia priemonė ypač tinka sunkesnėse dirvose augančioms levandoms.
Medžio pelenai levandoms suteikia kalio, kalcio, fosforo ir magnio. Juos reikėtų naudoti saikingai – ne daugiau kaip apie 50 gramų vienam kvadratiniam metrui, kad dirva netaptų per daug šarminė.
Išdžiovintos ir sumaltos bulvių lupenos taip pat gali būti naudingos, nes jos gausios kalio. Vis dėlto svarbu jas naudoti atsargiai ir ne šalia kitų bulvinių šeimos augalų, kad nebūtų platinamos ligos.
Laistymui galima panaudoti ir atvėsintą, be druskos ryžių virimo vandenį. Praskiestas vandeniu santykiu vienas prie vieno, jis švelniai pamaitina augalą ir skatina žydėjimą.
Banano žievė – dar vienas vertingas natūralių trąšų šaltinis. Išdžiovinta ir sumalta ji aprūpina levandas kaliu ir fosforu, kurie būtini gausiems ir kvapniems žiedams formuotis.
Naudojant namines trąšas svarbiausia laikytis saiko. Levandos daug geriau pakelia lengvą maisto medžiagų trūkumą nei pertręšimą, todėl tręšti reikėtų atsargiai ir nuolat stebėti augalų būklę bei reakciją.
