Neapsigaukite dėl gero protektoriaus: viena maža detalė išduoda, kad padangas laikas keisti
Keičiant padangas iš vasarinių į žiemines ar atvirkščiai, daugeliui vairuotojų tai būna vienintelė proga per metus pamatyti savo padangas iš arti ir atidžiau jas apžiūrėti. Tačiau dažnas apsiriboja vien greitu žvilgsniu į protektorių – ir tuo viskas baigiasi. Tuo metu padanga, kurios protektoriaus gylis siekia, pavyzdžiui, 4 mm, bet ji pagaminta prieš 8 metus, gali stabdyti prasčiau nei naujesnė, turinti mažesnį protektoriaus gylį.
Padangos yra vienintelis automobilio kontaktas su keliu, todėl nuo jų būklės priklauso stabdymo kelias, atsparumas akvaplanavimui ir automobilio elgsena posūkiuose. Šiuolaikinės padangos – technologiškai pažangūs gaminiai, kuriami taip, kad užtikrintų gerą sukibimą, mažą riedėjimo pasipriešinimą ir tylesnį važiavimą. Vis dėlto modernūs mišiniai dažnai sensta greičiau net ir tada, kai protektoriaus likutis dar atrodo pakankamas.
Guma yra organinė medžiaga, kurioje nuolat vyksta cheminiai procesai – nepriklausomai nuo to, ar padanga naudojama, ar tiesiog guli garaže. Laikui bėgant iš gumos pasišalina minkštikliai, padedantys išlaikyti elastingumą, todėl padanga kietėja.
Kietas protektorius prasčiau prisitaiko prie asfalto mikrostruktūros nei minkštas, o tai reiškia mažesnį realų sąlyčio plotą su danga. Sausame kelyje skirtumą pajusti gali būti sunku, tačiau ant šlapios dangos jis dažniausiai išryškėja – suprastėja trauka, mažėja sukibimas posūkiuose.
Ypač atidūs turėtų būti visasezoninių padangų savininkai. Kadangi sezoninio keitimo nėra, padangos ilgą laiką nepatenka nei į vairuotojo, nei į padangų meistro rankas, todėl jų būklė rečiau įvertinama iš arti.
Padangos amžių galima nustatyti pagal DOT kodą, išlietą ant šoninės sienelės. Keturios paskutinės skaitmenys nurodo pagaminimo savaitę ir metus: pavyzdžiui, žyma 2519 reiškia 2019 metų 25 savaitę. Įprastai iki šeštųjų eksploatacijos metų, jei padanga tinkamai naudojama ir laikoma, ji dar išlaiko savo savybes, tačiau vėliau ją verta vertinti kur kas kritiškiau.
Taip pat svarbu prisiminti, kad net „nauja“ padanga parduotuvėje gali būti sandėlyje pragulėjusi metus ar dvejus, kol pasiekė pirkėją. Todėl perkant naujas padangas gamybos datos patikrinimas turėtų būti įprasta praktika.
Vis dėlto vien protektoriaus gylio ir pagaminimo datos nepakanka. Keičiant ratus verta skirti kelias minutes detalesnei apžiūrai.
Smulkūs įtrūkimai šoninėje sienelėje, kartais matomi tik iš arti ir esant geram apšvietimui, gali rodyti pažengusį gumos senėjimą. Protektoriaus paviršius, kuris liečiant atrodo neįprastai kietas arba glotnus tarsi plastikas, dažnai reiškia, kad padanga prarado elastingumą, reikalingą efektyviam stabdymui. Netolygiai nusidėvėjęs protektorius, pavyzdžiui, labiau nudilęs vienoje pusėje, gali signalizuoti pakabos geometrijos problemas – jas verta pašalinti dar prieš montuojant kitas padangas.
Po padangų keitimo pravartu stebėti automobilio elgesį per pirmuosius keliasdešimt kilometrų. Jei ant šlapios dangos stabdymo kelias atrodo akivaizdžiai ilgesnis nei anksčiau, o padangos tapo triukšmingesnės, tai gali būti požymiai, kad gumos mišinys sukietėjo.
Padangų senėjimo greičiui didelę įtaką daro laikymo sąlygos. Padangas geriausia laikyti vėsioje, sausoje ir tamsioje vietoje, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių ir šilumos šaltinių.
Padangas su ratlankiais patogiausia laikyti horizontaliai, sudėtas vieną ant kitos, arba pakabintas ant specialių sieninių laikiklių. Padangos be ratlankių turėtų būti laikomos vertikaliai ir kas kelias savaites pasukamos, kad dėl savo svorio nesideformuotų. Prieš sandėliuojant jas verta nuplauti, išdžiovinti ir pašalinti nešvarumus.
