Kavos puodelis dažniausiai siejamas su didesniu budrumu, tačiau naujas tyrimas rodo, kad jis gali būti susijęs ir su mažesne nerimo bei depresijos rizika. Tyrėjai teigia nustatę „saldųjį tašką“ – kiek kavos verta išgerti per dieną, kad poveikis būtų palankiausias.
Kinijos „Fudan“ universiteto mokslininkai siekė patikslinti ankstesnių tyrimų išvadas, kurios iki šiol buvo nevienareikšmės. Jie aiškinosi, ar kavos vartojimas gali turėti apsauginį poveikį nuo nuotaikos ir streso sutrikimų.
Tyrimui pasitelkti itin dideli duomenys: analizuoti 461 586 žmonių įrašai. Tyrimo pradžioje visi dalyviai buvo geros psichikos sveikatos, o jų būklė stebėta vidutiniškai 13,4 metų. Dalyviai patys nurodė, kiek kavos vartoja, o šie duomenys vėliau sulyginti su per laiką nustatytomis sveikatos diagnozėmis.
Statistinė analizė parodė, kad mažiausia psichikos sveikatos problemų tikimybė buvo tiems, kurie kasdien išgerdavo po 2–3 puodelius kavos. Ši grupė palankiau atrodė lyginant tiek su visai kavos nevartojusiais, tiek su tais, kurie gėrė daugiau nei 3 puodelius per dieną.
Kita vertus, didesni kiekiai gali būti nepalankūs: tyrėjai nustatė, kad išgeriant 5 ar daugiau puodelių per dieną, nuotaikos sutrikimų rizika buvo didesnė. Tai leidžia manyti, kad poveikį galima „perlenkti“.
„Nustatėme J formos ryšį tarp kavos vartojimo ir psichikos sutrikimų, o tai leidžia manyti, kad saikingas kavos kiekis gali būti naudingas psichikos sveikatai“, – rašo autoriai savo publikuotame darbe.
Šis J formos ryšys išliko panašus nepriklausomai nuo kavos tipo – maltos, tirpios ar net be kofeino. Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad teigiamos sąsajos buvo ryškesnės vyrams nei moterims.
Analizėje buvo atsižvelgta į daugybę galinčių daryti įtaką veiksnių: amžių, išsilavinimą, fizinio aktyvumo įpročius, gretutines sveikatos būkles. Tai didina tikimybę, kad būtent kavos vartojimas prisidėjo prie stebėtų skirtumų, nors visiškai to patvirtinti neleidžia tyrimo dizainas.
Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tyrimas neįrodo priežastinio ryšio. Dalyvių buvo klausiama apie kavos vartojimo įpročius tik vieną kartą – tyrimo pradžioje – ir vėliau tai nebuvo nuosekliai stebima.
Tyrėjai atliko ir genetinę analizę: ieškojo dalyvių, kurių genai leistų spėti, jog kofeinas jų organizme skaidomas greičiau arba lėčiau. Tačiau šie genetiniai skirtumai reikšmingai nepakeitė bendrų nustatytų sąsajų.
Mokslininkai primena, kad kavoje yra daug biologiškai aktyvių junginių. Jų manymu, dalis šių medžiagų gali turėti raminamąjį ir uždegimą mažinantį poveikį smegenų grandinėms, susijusioms su nuotaika ir stresu. Ankstesni tyrimai yra leidę spėti, kad panašūs mechanizmai gali turėti apsauginį poveikį ir kitų ligų kontekste, tačiau šiame darbe smegenų pokyčiai tiesiogiai nematuoti.
„Ankstesni tyrimai, nagrinėję ryšį tarp kavos vartojimo ir psichikos sveikatos, ypač depresijos bei nerimo, pateikė nevienodus rezultatus – skyrėsi tiek sąsajų kryptis, tiek optimalus paros kiekis“, – rašo autoriai.
„Šiuos neatitikimus iš dalies gali paaiškinti metodologiniai skirtumai, įskaitant tyrimų dizainą, imties dydį ir populiacijų ypatybes“, – priduria jie.
Ankstesni moksliniai darbai kavą siejo su ilgesne gyvenimo trukme, mažesne širdies ligų rizika ir geresniu kūno svorio reguliavimu. Šis tyrimas papildo bendrą vaizdą prielaida, kad saikingas kavos vartojimas gali būti susijęs ir su psichikos sveikatos rodikliais.
Augant psichikos sveikatos sutrikimų paplitimui, vis daugiau dėmesio skiriama prevencijai ir paprastoms, kasdien pritaikomoms priemonėms, galinčioms mažinti stresą ir nerimą. Autoriai pažymi, kad tokie įpročiai kaip 2–3 puodeliai kavos per dieną teoriškai galėtų būti reikšmingi didelėms žmonių grupėms, nors būtini ir tolesni tyrimai.
„Per pastarąjį dešimtmetį psichikos sutrikimai vis labiau pripažįstami viena svarbiausių naštų visuomenės sveikatai pasauliniu mastu“, – rašo tyrėjai. „Todėl reikalingos potencialios prevencinės strategijos, kurios padėtų stabdyti psichikos sutrikimų plitimą“, – teigiama publikacijoje.
Tyrimas publikuotas žurnale Journal of Affective Disorders.
