Apie žmogaus kūną neretai sakoma, kad jis turi tarsi dvi smegenis – didžiąsias kaukolėje ir mažesnę „versiją“ žarnyne. Šias sistemas jungia vadinamasis žarnyno ir smegenų ryšys, o pastaraisiais metais jis vis dažniau laikomas perspektyvia kryptimi, galinčia padėti lėtinti su amžiumi dažnai pasireiškiantį kognityvinį nuosmukį.
Naujoje apžvalgoje įvertinta 15 žmonių tyrimų, publikuotų 2012–2025 m. Nors net ir apibendrinti rezultatai dar laikomi preliminariais, jie rodo, kad žarnyno mikrobiomos pusiausvyros atkūrimas gali padėti užkirsti kelią kognityvinių funkcijų silpnėjimui arba jį sušvelninti vyresniame amžiuje.
Į klinikinių tyrimų apžvalgą pateko 4 275 vyresni nei 45 metų dalyviai iš Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos ir Artimųjų Rytų. Jie buvo diagnozuoti demencija, kognityviniais sutrikimais arba turėjo būklių, didinančių kognityvinio nuosmukio riziką.
Daliai dalyvių taikytos intervencijos, nukreiptos į žarnyno mikrobus. Vienos jų buvo netiesioginės – pavyzdžiui, mitybos pokyčiai (Viduržemio jūros dieta ar ketogeninė dieta) arba omega-3 papildai. Kitos buvo tiesioginės: probiotikai, prebiotikai ar išmatų mikrobiotos transplantacija. Palyginamosiose grupėse dalyviai gavo placebą, standartinį gydymą arba alternatyvias mitybines intervencijas.
Apžvalgos duomenimis, asmenims, kuriems taikyta žarnyno mikrobiomą moduliuojanti intervencija, dažniau nustatyta didesnė žarnyno mikroorganizmų įvairovė. Taip pat fiksuotas didesnis atminties, vykdomųjų funkcijų ir bendrųjų kognityvinių gebėjimų pagerėjimas. Ryškiausi pokyčiai matyti ankstyvų ar lengvų kognityvinių sutrikimų atvejais, o pažengusios „Alzheimerio“ ligos stadijose poveikis buvo ribotas.
„Apžvelgtos intervencijos, panašu, suteikia kognityvinę naudą moduliuodamos žarnyno mikrobiotą ir jos metabolinius produktus“, – daro išvadą apžvalgos autoriai, kurių grupę sudarė tyrėjai iš Italijos ir Ispanijos.
Nors rezultatai nuteikia viltingai, autoriai pabrėžia, kad būtini ilgesnės trukmės atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai. Tik jie galėtų patikimiau atsakyti, kas tiksliai vyksta taikant skirtingas intervencijas ir kodėl vienos jų veikia geriau nei kitos.
Išmatų mikrobiotos transplantacija laikoma pažangia, tačiau iš esmės eksperimentine procedūra. Vis dėlto apžvalgoje būtent ji siejama su vienais ryškiausių rezultatų. Viename įtrauktame tyrime penki „Alzheimerio“ liga sergantys pacientai, kuriems atlikta vienkartinė transplantacija, vėliau turėjo didesnę žarnyno mikrobų įvairovę išmatų mėginiuose. Taip pat fiksuotas pagerėjimas dviejuose kognityviniuose testuose, vertinančiuose atmintį, dėmesį, kalbą ir problemų sprendimą.
„Palyginti su mitybos ar probiotinėmis intervencijomis, išmatų mikrobiotos transplantacija, regis, sukelia greitesnius ir ryškesnius mikrobiomos pokyčius, nors ilgalaikis stabilumas ir saugumas išlieka neaiškūs“, – aiškina apžvalgos autoriai.
Tuo metu mitybos korekcijos ir maisto papildai paprastai siejami su mažesne rizika. Nors jų poveikis gali pasireikšti lėčiau, jie vis tiek gali būti naudingi. Pavyzdžiui, kai kurie naujesni dvynių tyrimai rodo, kad tam tikri augalinių skaidulų prebiotikai, skatinantys „gerųjų bakterijų“ augimą, gali pagerinti vyresnių žmonių smegenų funkciją.
Kiti tyrimai leidžia manyti, kad probiotikai, tiesiogiai papildantys žarnyną naudingomis bakterijomis, gali prisidėti prie geresnės nuotaikos, mažesnio streso ar atminties rodiklių. Vis dėlto, kaip akcentuojama apžvalgoje, griežtų klinikinių tyrimų šioje srityje dar stinga.
Apžvalgoje nurodoma, kad keli nedideli atsitiktinių imčių tyrimai palaikė idėją, jog probiotikai ir vadinamosios sinbiotinės intervencijos gali pagerinti vykdomąsias funkcijas, atmintį ir žodinį sklandumą, o kartu didinti mikrobiomos įvairovę bei keisti neuromediatorių sistemų veiklą.
Be to, vyresnių žmonių grupėse, kurios laikėsi Viduržemio jūros dietos ir papildomai vartojo alyvuogių aliejų arba mišrius riešutus, kognityvinių testų rezultatai buvo reikšmingai geresni nei kontrolinėse grupėse, kurioms rekomenduota mažiau riebalų turinti mityba.
Kodėl vienos priemonės žarnyno mikrobiomą ir smegenų funkciją gerina labiau nei kitos, ši apžvalga detaliai nenagrinėja, tačiau autoriai pateikia kelias galimas hipotezes. Manoma, kad kai kurios žarnyno mikrobų gaminamos medžiagos, pavyzdžiui, trumposios grandinės riebalų rūgštys, gali turėti priešuždegiminį ir neuronus apsaugantį poveikį.
Taip pat spėjama, kad naudingų bakterijų gausinimas gali padėti atkurti žarnyno barjero vientisumą. Kai šis barjeras tampa „pralaidesnis“, mikrobai ar jų dalys gali patekti už žarnyno ribų ir skatinti uždegiminius procesus. Dar viena versija – žarnyno mikrobai gali paveikti imuninę sistemą arba miegą, o abu šie veiksniai glaudžiai susiję su demencijos rizika.
Nors įrodymų dar trūksta, vis aiškiau matyti, kad žarnyne vykstantys „paslėpti ritmai“ gali daryti įtaką smegenims, o smegenų veiklos ritmai – žarnynui. Kai kurie mokslininkai net siūlo šį dvikryptį ryšį laikyti savotišku atskiru pojūčiu. Geresnis šio mechanizmo supratimas galėtų atverti kelią naujoms galimybėms gydyti ne tik demenciją, bet ir daugybę kitų sveikatos sutrikimų.
Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Nutrition Research“.
