Kai kalbame apie fizinį aktyvumą ir širdies sveikatą, svarbiausia nėra „susižibėti“ jaunystėje, o išlaikyti judėjimo įpročius visą vidutinį amžių. Tyrimai rodo, kad norint apsisaugoti nuo aukšto kraujospūdžio vyresniame amžiuje, būtina nuolat pakankamai mankštintis ir po 30–40 metų.
Tačiau daugiau nei 5 000 žmonių iš keturių JAV miestų apėmęs tyrimas parodė, kad socialiniai veiksniai kai kuriems žmonėms gerokai apsunkina galimybes išlaikyti fizinį aktyvumą.
„Paaugliai ir jauni dvidešimtmečiai dažnai būna fiziškai aktyvūs, tačiau su amžiumi šie įpročiai keičiasi“, – aiškina epidemiologė Kirsten Bibbins-Domingo iš Kalifornijos universiteto San Franciske.
Daugybė tyrimų įrodė, kad fizinis aktyvumas mažina kraujospūdį. Vis dėlto 2021 m. publikuotas darbas rodo, jog ypač svarbu išlaikyti aukštesnį fizinio aktyvumo lygį jauname amžiuje, nei iki šiol buvo rekomenduojama. Pasak K. Bibbins-Domingo, jaunystėje ir vidutiniame amžiuje palaikomas aktyvumas gali gerokai sumažinti hipertenzijos riziką vėliau.
Hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, – rimta būklė, nuo kurios kenčia milijardai žmonių visame pasaulyje. Ji didina širdies smūgio ir insulto riziką, taip pat siejama su didesne demencijos tikimybe vėlesniame amžiuje.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, padidėjusį kraujospūdį turi daugiau nei kas ketvirtas vyras ir maždaug kas penkta moteris. Dauguma sergančiųjų net nežino, kad jų kraujospūdis per aukštas, todėl hipertenzija vadinama „tyliuoju žudiku“.
Vis dėlto kraujospūdį dažnai galima sumažinti. Vienas pagrindinių būdų – reguliarus fizinis aktyvumas. Būtent jam ir buvo skirtas šis tyrimas.
Tyrime dalyvavo daugiau kaip 5 100 suaugusiųjų. Jų sveikata buvo stebima tris dešimtmečius: atlikti fiziniai ištyrimai, apklausos apie judėjimo įpročius, rūkymą ir alkoholio vartojimą.
Kiekvieno vizito metu kraujospūdis buvo matuojamas tris kartus, darant vienos minutės pertraukas. Analizuojant duomenis, dalyviai buvo suskirstyti į keturias grupes pagal rasę ir lytį.
Visose grupėse – tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų, tiek tarp skirtingų rasių – fizinis aktyvumas nuo 18 iki 40 metų labai sumažėjo. Vėlesniais dešimtmečiais, fiziniam aktyvumui toliau krentant, hipertenzijos atvejų daugėjo.
Tyrėjai daro išvadą, kad jaunas suaugusiųjų amžius yra itin svarbus laikotarpis, kai galima veiksmingai užkirsti kelią vidutinio amžiaus hipertenzijai, taikant sveikatos stiprinimo programas, kurios skatintų daugiau judėti.
„Beveik pusė mūsų tiriamųjų jauname suaugusiųjų amžiuje buvo nepakankamai fiziškai aktyvūs. Tai buvo aiškiai susiję su hipertenzijos atsiradimu, todėl, mūsų nuomone, būtina kelti minimalius fizinio aktyvumo reikalavimus“, – teigia pagrindinis tyrimo autorius Jasonas Nagata, jaunų suaugusiųjų medicinos specialistas iš Kalifornijos universiteto San Franciske.
Nagrinėdami dalyvius, kurie jaunystėje per savaitę atlikdavo maždaug 5 valandas vidutinio intensyvumo fizinių pratimų – tai yra dvigubai daugiau, nei šiuo metu rekomenduojama suaugusiesiems, – mokslininkai nustatė, kad toks aktyvumo lygis reikšmingai sumažino hipertenzijos riziką. Ši nauda buvo ypač ryški, jei judėjimo įpročiai buvo išlaikomi iki 60 metų.
Tyrėjų teigimu, bent dvigubai didesnis už dabartines minimalias suaugusiųjų fizinio aktyvumo rekomendacijas judėjimo kiekis gali būti veiksmingesnis hipertenzijos profilaktikai nei vien tik minimalių rekomendacijų laikymasis.
Vis dėlto nuolat palaikyti pakankamą fizinį aktyvumą nėra paprasta, ypač kai žmogus priima svarbius gyvenimo sprendimus ir prisiima vis daugiau atsakomybių.
„Tai ypač aktualu laikotarpiu po vidurinės mokyklos, kai jaunimas pereina į universitetą, pradeda dirbti, kuria šeimas. Tada natūraliai sumažėja laisvo laiko, o kartu – ir galimybių sportuoti“, – aiškina J. Nagata.
Tyrimas taip pat atskleidė ryškius rasinius sveikatos trajektorijų skirtumus. Baltųjų vyrų ir moterų fizinis aktyvumas apie 40-uosius gyvenimo metus stabilizavosi, o juodaodžių dalyvių aktyvumas ir toliau mažėjo.
45 metų juodaodės moterys hipertenzija sirgo dažniau nei baltaodžiai vyrai, o baltaodės moterys turėjo mažiausią hipertenzijos paplitimą vidutiniame amžiuje.
Sulaukus 60-ies, nuo 80 iki 90 procentų juodaodžių vyrų ir moterų jau sirgo hipertenzija, tuo tarpu tarp baltaodžių vyrų šis rodiklis siekė kiek mažiau nei 70 procentų, o tarp baltaodžių moterų – apie pusę.
Tyrėjų teigimu, šiuos gerai žinomus rasinius skirtumus lemia įvairūs socialiniai ir ekonominiai veiksniai, nors šiame konkrečiame darbe jie išsamiai nebuvo tirti. Buvo atsižvelgta tik į dalyvių išsilavinimą (vidurinės mokyklos baigimą).
„Nors juodaodžiai berniukai ir jaunuoliai dažnai aktyviai sportuoja, vėliau tęsti aktyvų gyvenimo būdą gali trukdyti ekonominės aplinkybės, gyvenamoji aplinka, darbo ar šeimos įsipareigojimai“, – pažymi J. Nagata.
