Per restauracijos darbus aptiktas užrašas gali padėti išspręsti mįslę, susijusią su Saulės šventykla. Manoma, kad būtent ant jos liekanų ir buvo pastatytas šiandien stovintis mečetis. Tyrimų istorija siekia 2016 metus, kai darbininkai po mečetės grindimis granitinėje kolonos bazėje rado graikišką užrašą.
Aptiktas artefaktas – tai plokštė su įrėmintu užrašu, apsuptu dekoratyvinių elementų. Po kelerius metus trukusių politinių sukrėtimų pavyko užbaigti šio radinio tyrimus, o jų rezultatai pristatyti mokslo žurnale „Shedet“. Tyrimų vieta – Homs miestas Sirijoje, senovėje žinotas kaip Emesa. Jau seniau buvo manoma, kad čia kadaise stovėjo pagoniška šventykla, skirta Elagabalo – Saulės dievo – kultui.
Emesa tuo metu buvo ypač svarbi – ji buvo Romos provincijos sostinė. Vienas naujausių tyrimų autorių, Maamounas Salehas Abdulkarimas iš „University of Sharjah“, aiškina, kad užrašas yra herojiško ir karinio pobūdžio. Jame valdovas lyginamas su vėju, audra ir leopardu – tokie palyginimai buvo būdingi romėniškajam laikotarpiui. Raidės išdėstytos tvarkingomis, tiesiomis horizontaliomis eilėmis po puošniu ornamentiniu rėmeliu.
Religiniai virsmai Artimuosiuose Rytuose
Hipotezė, kad Homs archeologinė vietovė slepia Saulės šventyklos liekanas, buvo svarstoma jau ne vienus metus. Dabar, atrodo, mokslininkų bendruomenė sulaukė esminio įrodymo. Analizuojamas graikiškas tekstas pasižymi gramatinėmis ypatybėmis, būdingomis Romos Sirijai, kurioje aramėjų kalba dominavo prieš graikų kalbą. Tai leidžia manyti, kad užrašas datuojamas būtent romėniškuoju laikotarpiu.
Šie duomenys papildo religinės tradicijos tęstinumo paveikslą regione. Pirmiausia čia atsirado pagoniška šventykla, vėliau – krikščionių bažnyčia, o galiausiai – islamo mečetė. Manoma, kad pastarasis maldos namų kompleksas iškilo ankstesnės bažnyčios, skirtos Jonui Krikštytojui, vietoje. Romėniškoji Emesos tapatybė buvo glaudžiai susijusi su Elagabalo kultu. Saulės šventykla anuomet buvo miesto visuomeninio gyvenimo centras, o šventyklos žynių įtaka buvo tokia didelė, kad vienas jų galiausiai tapo Romos imperatoriumi.
Ilgainiui pagoniškos tradicijos užleido vietą stiprėjančiam krikščionybei. Vėlesniais amžiais regioną pasiekė islamo ekspansija, ir daugelis krikščioniškų šventyklų buvo paverstos mečetėmis. Šiandieniniai archeologiniai tyrimai leidžia sluoksnis po sluoksnio atsekti šią sudėtingą istoriją: nuo pagonybės per krikščionybę iki islamo, atskleidžiant, kaip tas pats miestas ir ta pati šventvietė keitė savo religines tapatybes per šimtmečius.
