Lietuvos ir Suomijos mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad vyresnio amžiaus žmonių vartojami psichozės vaistai gali būti susiję su didesne širdies ir kraujagyslių ligų bei galvos smegenų kraujotakos sutrikimų rizika. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad ši problema ypač aktuali tais atvejais, kai vaistai vartojami ne pagal oficialias jų paskyrimo indikacijas.
Tyrime nagrinėtas vadinamasis psichozės vaistų „off label“ vartojimas tarp namuose gyvenančių senyvo amžiaus žmonių. „Off label“ vartojimu laikoma situacija, kai gydytojas skiria vaistą kitam sutrikimui gydyti, nei tas, kuriam jis yra oficialiai patvirtintas.
Tokie atvejai gali pasitaikyti, pavyzdžiui, siekiant suvaldyti užsitęsusius elgesio sutrikimus ar gydyti nemigą. Nors tokia praktika medicinoje kartais taikoma, ji kelia klausimų dėl galimo vaistų saugumo ir tinkamo pacientų stebėjimo.
Tyrimo rezultatai parodė, kad žmonėms, vartojusiems psichozės vaistus „off label“ būdu, širdies ir kraujagyslių ligos bei galvos smegenų kraujotakos sutrikimai pasitaikė dažniau. Šie sutrikimai buvo fiksuojami dažniau nei tarp tų pacientų, kurie tokių vaistų nevartojo arba vartojo juos pagal oficialiai patvirtintas indikacijas.
Šiai pacientų grupei taip pat buvo būdingas dažnesnis opioidinių vaistų vartojimas. Tai gali rodyti sudėtingesnę bendrą sveikatos būklę arba didesnį medikamentinio gydymo poreikį.
Pasak Oulu universiteto mokslininko, tyrėjo daktaro Tuomaso Majuri, tyrimo rezultatai nustebino net pačius mokslininkus. Jo teigimu, netikėta buvo tai, kad „off label“ vaistus vartojančių pacientų širdies ir kraujagyslių ligų bei smegenų kraujotakos sutrikimų pasitaikė daugiau nei tarp pacientų, kuriems šie vaistai buvo paskirti pagal oficialias medicinines indikacijas.
Tyrėjas pažymi, kad tai gali rodyti nepakankamą pacientų stebėjimą. Pasak jo, „off label“ vartojimo atvejais gali būti nepakankamai vertinami galimi metaboliniai ir kiti nepageidaujami vaistų poveikiai.
Tyrimą atliko Oulu ir Rytų Suomijos universitetų mokslininkai. Analizėje buvo naudojami nacionalinių registrų duomenys apie 209 346 namuose gyvenančius vyresnio amžiaus žmones.
Svarbu paminėti, kad nė vienam iš šių žmonių nebuvo diagnozuota Alzheimerio liga. Tai leido tyrėjams tiksliau įvertinti psichozės vaistų vartojimą ir jo galimas pasekmes kitoms pacientų grupėms.
Tyrimo rezultatai parodė, kad net apie 70 procentų viso psichozės vaistų vartojimo sudarė būtent „off label“ vartojimas. Be to, artėjant tyrimo laikotarpio pabaigai, tokio vartojimo atvejų dar labiau padaugėjo.
Dažniausiai tokiu būdu vartoti psichozės vaistai buvo risperidonas ir kvetiapinas. Šie preparatai dažnai skiriami siekiant suvaldyti elgesio problemas, nerimą ar miego sutrikimus.
Vis dėlto psichozės vaistai gali sukelti ir įvairių nepageidaujamų poveikių. Tarp jų minimas didesnis griuvimų pavojus, judesių sustingimas, tremoras, sulėtėję judesiai, motorinis neramumas bei sumažėjusi veido mimika.
Vyresnio amžiaus žmonėms psichiką veikiantys vaistai apskritai skiriami gana dažnai. Tačiau jau seniai žinoma, kad ši pacientų grupė yra jautresnė tokių vaistų šalutiniam poveikiui.
Tarp galimų nepageidaujamų reakcijų minimas atminties blogėjimas, mieguistumas, galvos svaigimas ir padidėjusi griuvimų rizika. Šios problemos gali dar labiau pabloginti vyresnio amžiaus žmonių savarankiškumą ir gyvenimo kokybę.
Naujausiame tyrime taip pat primenama, kad mokslinėje literatūroje psichozės vaistų vartojimas be tinkamo alternatyvaus gydymo kartais vertinamas kaip netinkamo elgesio su senyvo amžiaus žmonėmis forma.
Tokios situacijos dažnai susijusios su ribotais socialinės ir sveikatos priežiūros sistemos ištekliais. Kai kuriais atvejais trūksta galimybių taikyti nemedikamentinius gydymo metodus, kurie galėtų padėti spręsti elgesio ar miego problemas.
Tyrėjų teigimu, gauti rezultatai rodo, kad būtina daugiau dėmesio skirti alternatyviems gydymo būdams. Ypač svarbu kurti ir plėtoti sprendimus tiems simptomams ir situacijoms, kurioms šiuo metu dažnai skiriami psichozės vaistai be oficialiai patvirtintos indikacijos.
Medicinos leidinių duomenimis, psichiką veikiančius vaistus vartoja maždaug trečdalis namuose gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių. Nuolatinės globos įstaigose šis rodiklis dar didesnis – tokius vaistus vartoja apie du trečdaliai gyventojų.
