Iš kosmoso mūsų planeta atrodo kaip vientisas „mėlynas rutulys“, tačiau iš tikrųjų vandens spalva labai skiriasi, priklausomai nuo gylio, sudėties ir priemaišų. Mažais kiekiais švarus vanduo beveik bespalvis, tačiau jūrose ir ežeruose jis įgauna mėlynus atspalvius dėl šviesos sklidimo ir sugerties savybių.
Mokslinių tyrimų ir kosminių agentūrų, tarp jų ir Naujosios Zelandijos Nacionalinio vandens ir atmosferos tyrimų instituto (NIWA), duomenimis, skaidriausias ir moksliškai „mėlyniausias“ gėlas vanduo užfiksuotas Rotomairewhenua ežere (dar vadinamame Mėlynuoju ežeru) Naujojoje Zelandijoje. Tarp jūrų akvatorijų labiausiai išsiskiria centrinė pietinė Ramiojo vandenyno dalis ir Vedelio jūra prie Antarktidos.
Vandens molekulės efektyviau sugeria ilgesnio bangos ilgio šviesą, ypač raudoną, o trumpesnio bangos ilgio – mėlyna šviesa – geriau išsklaidoma ir atsispindi atgal į žmogaus akį. Vandens spalvai taip pat didelę įtaką daro mineralai, smėlis, dumblas ir organinės medžiagos. Didelis švarumas ir skaidrumas dažniausiai, nors ir ne visada, lemia sodresnę mėlyną spalvą.
Skaidriausias gėlas vanduo – Rotomairewhenua ežere
Viena švariausių žinomų gėlo vandens telkinių pasaulyje laikomas Rotomairewhenua (Mėlynasis ežeras), esantis Nelsono ežerų nacionaliniame parke Pietų saloje, Naujojoje Zelandijoje. NIWA tyrimas, atliktas 2011 m., parodė, kad vandens skaidrumas šiame ežere siekia maždaug 80 metrų – tai beveik atitinka teorinę visiškai švaraus vandens skaidrumo ribą.
NIWA vyriausiasis mokslinis bendradarbis Robas Davies-Colley pabrėžė, kad skirtumas tarp Rotomairewhenua ežero vandens skaidrumo ir idealiai švaraus vandens yra minimalus. Pasak jo, net jei pasaulyje ir egzistuoja dar skaidresni vandens telkiniai, jie gali būti tik nežymiai skaidresni.
Mokslininkų teigimu, unikalus ežero skaidrumas paaiškinamas natūralia filtracija: vanduo, prieš patenkant į ežerą, prateka per moreną – ledynų sąnašas. Dėl šios natūralios „filtrų sistemos“ vanduo tampa ypač skaidrus ir įgauna ryškius mėlynai violetinius atspalvius. Vietos maorių tautai šis ežeras turi šventą, sakralinę reikšmę.
Kalbant apie jūrų vandenį, „mėlyniausio“ apibrėžimas yra sudėtingesnis. Viena iš rekordininkių pagal skaidrumą laikoma Vedelio jūra Pietų vandenyne, supančiame Antarktidą. 1986 m. Alfredo Wegenerio instituto mokslininkai šioje jūroje matavo vandens skaidrumą naudodami Sekio diską – prietaisą, skirtą vandens skaidrumui nustatyti. Diskas buvo matomas net 79 metrų gylyje, ir tai tapo rekordu, labai priartėjusiu prie teorinės švaraus vandens skaidrumo ribos.
NASA nustatytos „vandenynų dykumos“
Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigos NASA palydovais tiria vandenynų spalvą iš kosmoso, siekdama įvertinti fitoplanktono kiekį. Žalsvi ir gelsvi atspalviai rodo didelę chlorofilo ir gausios jūrinės gyvybės koncentraciją, o sodri mėlyna spalva signalizuoja apie jos stygių.
2017 m. NASA palydovų analizė parodė, kad didžiausia ploto požiūriu „mėlyniausio“ vandens zona yra pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Šis regionas yra įsikūręs Pietų Ramiojo vandenyno sūkurio centre – didžiulėje vandenyno srovių sistemoje.
Mokslininkai aiškina, kad šios srovės stumia maistingąsias medžiagas – azotą, fosforą ir kitas – į gilesnius vandens sluoksnius, kuriuose fotosintezė beveik neįmanoma. Dėl maistinių medžiagų trūkumo čia menkai išsivysčiusi jūrinė gyvybė, o vanduo atrodo nepaprastai švarus ir giliai mėlynas. NASA tokius regionus vadina „vandenynų dykumomis“ – spalva primena rojaus vandenis, tačiau juose beveik nėra gyvybės.
Kurortų „mėlynas rojus“ ir mokslo realybė
Turizmo ištekliai neretai „mėlyniausio vandens“ titulą priskiria populiariems kurortams – pavyzdžiui, Pasqyrės (Veidrodiniam) paplūdimiui pietų Albanijoje, taip pat Kroatijos, Graikijos, Maldyvų, Bahamų, Belizo, Islandijos ar Filipinų pakrantėms. Nors daugelis šių vietų iš tiesų išsiskiria labai skaidriu ir ryškiai mėlynu vandeniu, moksliškai patvirtinti tokį „pirmaujančios vietos“ statusą dažniausiai sudėtinga.
Buvo skelbta ir apie neįprastą reiškinį Kanadoje – Kvebeko provincijoje paslaptingomis aplinkybėmis visiškai išnyko natūralus Ruž ežeras. Iš jo netikėtai išsiliejo milijonai kubinių metrų vandens, kurie paliko įprastas krantų ribas ir nuslūgo kitur, tarsi ežeras būtų „praėjęs per mišką“.
