Patagonijoje neseniai aptiktas beveik visas nykštukinio dinozauro skeletas priverčia mokslininkus iš naujo įvertinti kai kuriuos dinozaurų evoliucijos etapus. Šis maždaug 90 milijonų metų senumo padaras, svėręs mažiau nei kilogramą, atskleidžia netikėtą plėšriųjų dinozaurų grupės raidos kryptį ir parodo, kaip senovės žemynų išsiskyrimas formavo gyvūnų paplitimą.
Patagonijoje paleontologai rado beveik pilną mažučio, paukštį primenančio dinozauro skeletą. Manoma, kad šis gyvūnas gyveno prieš maždaug 90 milijonų metų ir suaugęs svėrė mažiau nei kilogramą. Tai vienas mažiausių iki šiol žinomų dinozaurų Pietų Amerikoje.
Šis atradimas keičia ankstesnį požiūrį į alvarezaurų (alvarezsauridų) evoliuciją. Tai keista plėšriųjų, paukštį primenančių teropodų grupė, būdinga labai trumpoms priekinių galūnių kaulams ir didžiuliam nagui ant savotiško „nykščio“.
Naujai aprašytas dinozauras priklauso rūšiai Alnashetri cerropoliciensis. Jo liekanos 2014 metais rastos La Buitreros vietovėje šiaurinėje Patagonijoje. Ši vieta laikoma vienu svarbiausių pailontologinių radimviečių Pietų Amerikoje – čia išskirtinai gerai išsilaiko net trapūs smulkių kreidos periodo gyvūnų kaulai. Beveik dešimtmetį Argentinos ir JAV mokslininkai itin atsargiai šalino uolienas nuo šio mažylio kaulų.
Mikroskopinė kaulų sandaros analizė parodė, kad rastas gyvūnas buvo suaugęs – bent ketverių metų amžiaus, tačiau jo kūno masė neviršijo dviejų svarų (mažiau nei kilogramo). Tai reiškia, kad jis nebuvo jauniklis, o natūraliai smulkaus kūno sudėjimo suaugęs dinozauras.
Didžiausią staigmeną mokslininkams sukėlė šio dinozauro kaulų sandara. Skirtingai nuo vėlyvesnių alvarezaurų, kurie turėjo labai sutrumpintas priekines galūnes, pritaikytas kasimui, Alnashetri rankos buvo palyginti ilgos, o dantys – didesni. Tai leidžia manyti, kad pirmiausia šioje grupėje sumažėjo kūno dydis, o tik po to evoliucija nuvedė specializacijos kasimui link. Toks atradimas keičia iki šiol priimtą alvarezaurų evoliucijos seką.
Nuodugniai aprašę naująją fosiliją, tyrėjai vėl peržiūrėjo muziejuose visame pasaulyje saugomas kolekcijas. Dalis anksčiau sunkiai klasifikuojamų, tik fragmentiškai išlikusių fosilijų buvo priskirta artimiems Alnashetri giminaičiams. Tai leido atsekti šios grupės kilmę dar ankstesniam laikotarpiui, kai žemynai vis dar buvo sujungti į superkontinentą Pangėją.
Remiantis naujais duomenimis, alvarezaurai išplito ne įveikdami milžiniškus atstumus per vandenynus, o tiesiog palaipsniui pasklisdami vientisoje sausumoje, kuri per milijonus metų pamažu skilo į atskirus žemynus. Toks plitimo modelis, kurį lėmė ne epinės migracijos, o kontinento skilimas, paaiškina, kodėl alvarezaurų liekanų aptinkama keliuose žemynuose.
