Malonumas gali baigtis liūdnai: specialistas atskleidė, kada masažas yra griežtai draudžiamas
Masažas dažnai suvokiamas kaip maloni, tačiau nebūtina procedūra arba, priešingai, laikomas universaliu vaistu nuo visų negalavimų. Iš tiesų tai rimtas gydomasis ir profilaktinis poveikio metodas, kuris turi aiškias indikacijas ir kontraindikacijas. Vyresnysis masažo instruktorius Aleksandras Skripčenko pabrėžia, kad masažo negalima skirti ar atlikti bet kam ir bet kada.
Gydomasis, arba klasikinis, masažas taikomas esant stuburo ir judamojo aparato ligoms, tokioms kaip osteochondrozė, skoliozė, artrozė ar radikulitas. Jis taip pat gali būti rekomenduojamas esant neuralgijoms, po insulto, sergant I–II stadijos hipertenzija ar reabilitacijos laikotarpiu po infarkto. Šis masažas atliekamas gydytojo nurodymu, o jo tikslas – gerinti kraujotaką ir skatinti audinių atsinaujinimą.
Atsipalaiduojamasis masažas dažniausiai pasirenkamas patiriant stresą, lėtinį nuovargį ar miego sutrikimus. Jis naudingas žmonėms, dirbantiems sėdimą darbą ir jaučiantiems nuolatinę raumenų įtampą ar įtampos tipo galvos skausmus. Toks masažas veikia vegetacinę nervų sistemą ir padeda atpalaiduoti susiformavusius raumenų blokus.
Anticeliulitinis masažas orientuotas į estetinius odos pokyčius, ypač esant II–IV stadijos celiulitui. Jis gali būti taikomas kūno linijų korekcijai, veninio sąstovio profilaktikai ar potrauminių tinimų mažinimui. Vis dėlto šis masažo tipas laikomas tik kompleksinės programos dalimi, kuri turėtų apimti subalansuotą mitybą ir fizinį aktyvumą.
Egzistuoja ir aiškios absoliučios kontraindikacijos, kai masažas kategoriškai draudžiamas. Tai onkologinės ligos (išskyrus atvejus, kai reabilitacijos laikotarpiu masažą skiria gydytojas), trombozės, tromboflebitai, kraujo krešėjimo sutrikimai, aneurizmos, aktyvi tuberkuliozės forma ar ūminės užkrečiamosios ligos. Masažo negalima atlikti ir sergant osteomielitu ar esant ryškiems psichikos sutrikimams, lydimiems stipraus susijaudinimo.
Taip pat yra laikinos ir santykinės kontraindikacijos, kai procedūrą reikėtų atidėti. Masažo nerekomenduojama atlikti pakilus kūno temperatūrai, sergant gripu ar ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis. Atsargumo reikia esant pūliniams ar grybeliniams odos pažeidimams, šviežioms traumoms, hematomoms, ryškiems tinimams ar hipertenzinei krizei.
Papildomų apribojimų gali būti sergant tulžies akmenlige, jei planuojamas pilvo masažas, taip pat nėštumo metu, ypač ankstyvuoju laikotarpiu. Esant ryškiai varikozei su trofiniais pakitimais, masažas taip pat gali būti netinkamas. Tokiais atvejais būtina gydytojo konsultacija.
Pasak Aleksandro Skripčenko, profesionalus specialistas niekada nepradės masažo seanso neatlikęs išsamios apklausos. Jis turėtų pasidomėti paciento savijauta, kraujospūdžiu, patirtomis traumomis ir lėtinėmis ligomis. Jei šie klausimai ignoruojami, verta suabejoti specialisto kompetencija.
Masažas yra medicininė procedūra, todėl į jį reikia žiūrėti atsakingai, įvertinant tiek naudą, tiek galimus apribojimus. Tinkamai parinktas ir profesionaliai atliktas masažas gali reikšmingai pagerinti savijautą. Tačiau tik atsakingas požiūris užtikrina, kad ši procedūra bus saugi ir veiksminga.
