Juodasis gandras – itin slapukas ir baikštus paukštis, todėl jį pamatyti gamtoje pasiseka ne kiekvienam. Vis dėlto specialistų duomenys rodo dar liūdnesnę tendenciją: laikui bėgant šio reto paukščio gali būti vis mažiau. Apie tai metų pradžioje pranešė „Bebžos nacionalinis parkas“.
Juodojo gandro populiacija parke pamažu traukiasi – tai patvirtina ilgalaikis monitoringas. Per pastaruosius du dešimtmečius ryškiai sumažėjo tiek paukščių skaičius, tiek jų perėjimo sėkmė.
2024 metais parko specialistams pavyko identifikuoti tris juodųjų gandrų poras, tačiau perėti pradėjo tik dvi. Vienu atveju perėjimas nesėkmingai baigėsi dar kiaušinių stadijoje – jaunikliai neišsirito. Kitu atveju iš trijų kiaušinių išsirito du jaunikliai, bet vienas jų nugaišo pirmosiomis dienomis. Likęs jauniklis, sulaukęs 35 dienų, buvo paženklintas žiedu ir aprūpintas GPS siųstuvu. Deja, beveik užaugęs gandras po 57 gyvenimo dienų tapo suaugusio jūrinio erelio auka. Visas perėjimo procesas buvo užfiksuotas, įskaitant ir fotospąstų nuotraukas.
2025 metais monitoringas apėmė septynias juodojo gandro perėjimo vietas su nustatytomis lizdų lokacijomis parko teritorijoje. Tačiau tik trijose vietose apsigyveno poros, sudėjo kiaušinius ir pradėjo perėti. Deja, visi trys perėjimai baigėsi nesėkmingai dar inkubacijos laikotarpiu.
Situacija kelia nerimą, ypač prisiminus 2023 metų duomenis. Tuomet perėti taip pat pradėjo dvi poros, tačiau perėjimas buvo sėkmingas – į ekosistemą pateko iš viso septyni jaunikliai.
Visoje Lenkijoje šios rūšies gausumas vertinamas maždaug 2000 porų. Vis dėlto 2024–2025 metų „Bebžos nacionalinio parko“ duomenys aiškiai rodo, kad paukščiams sunkiai sekasi užauginti jauniklius, o taikomos apsaugos priemonės gali būti nepakankamos.
Juodasis gandras – išskirtinė rūšis, dažniausiai aptinkama plačiuose, drėgnuose miškuose, kuriuos neretai išraižo pelkės ir upės. Lizdus jis krauna aukštai medžių lajose, taip pat ant uolų bei uolų atbrailų. Tai ypač slapus ir žmogaus vengiantis paukštis. Įdomu tai, kad žiemoti jis išskrenda anksčiau nei geriau žinomas baltasis gandras. Kaip ir jis, žiemoja Afrikoje.
Juodasis gandras paplitęs visoje Lenkijoje, o atpažinti jį galima iš būdingo plunksnų rašto. Jis kiek mažesnis už baltąjį gandrą, jo kūno ilgis siekia apie 95–100 cm. Didžioji kūno dalis yra juoda, su metaliniu blizgesiu, pilvas – baltas. Snapas, oda aplink akis ir kojos – ryškiai raudoni.
Paprastai šis paukštis vengia kontakto su žmogumi, tačiau dėl žmonių veiklos plėtros vis dažniau įsikuria netoli gyvenamų ar intensyviau naudojamų teritorijų. Mažėjanti populiacija skatina atidžiau stebėti juodąjį gandrą, nes ateityje jis gali tapti dar retesniu mūsų regiono gamtos vaizdo elementu.
Šaltinis: „Bebžos nacionalinis parkas“
