Įsibėgėjo Valstybės duomenų agentūros (VDA) projektas, kurio metu buvo pildomas Valstybės duomenų ežeras – centralizuota skaitmeninė platforma, kurioje kaupiami ir tvarkomi skirtingų institucijų duomenys, sudarant sąlygas juos analizuoti, susieti ir panaudoti sprendimų priėmimui.
VDA generalinio direktoriaus pavaduotoja Gita Literskė teigia, kad dar COVID-19 pandemijos metu susiaktualizavęs poreikis turėti susistemintus sveikatos apsaugos sektoriaus duomenis tapo paskata į vieną platformą surinkti įvairių šalies institucijų iki šiol decentralizuotai kauptą informaciją.
„Šis projektas buvo vykdomas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšomis, tačiau joms pasibaigus, projektas tęsis. Duomenys auga, jų svarba didėja. Galbūt veikla nebus tokia intensyvi, bet tęsis toliau“, – Eltai sakė G. Literskė.
Pašnekovė pastebi, kad projekto idėja kilo dar COVID-19 pandemijos metu, kuomet reikėjo priimti centralizuotus sprendimus ir paaiškėjo, kad duomenys decentralizuotai saugomi skirtingose sistemose.
„Valstybės suprato, kad neturi priemonių, kaip suvaldyti duomenis. Nors mes turime puikius Registrų centro, mokesčių inspekcijos ir kitus duomenis, tuomet reikėjo labai konkrečių dalykų – ligoninių informacijos, lovų skaičiaus, ligonių skaičiaus, diagnozių – duomenų, kurių staiga pamatėme, kad nėra. Tiksliau jie yra, bet yra kažkur, atskirose institucijose“, – pasakojo G. Literskė.
Jai antrino projekto vadovas Laurynu Trunce. Anot jo, pradėjus plėtoti duomenų ežero idėją teko ne tik rinkti duomenis, bet ir keisti institucijų požiūrį į jas.
„Už duomenis valstybė tiesiogiai arba netiesiogiai jau yra sumokėjusi, tačiau jie išmėtyti skirtingose institucijose. Tam, kad padarytume sprendimus valstybės lygmeniu, miesto lygmeniu, tuos duomenis reikėjo susirinkti iš pačių įvairiausių sistemų, lentelių, stulpelių ir t.t. Visos naudojamos sistemos buvo skirtingos, duomenys traktuojami skirtingai. Didžiausias darbas buvo susirinkti kuo daugiau duomenų iš skirtingų institucijų. Šiuo metu jų turime virš 600“, – atskleidė L. Truncė.
Prioritetas duomenų saugumui
Ne ką mažiau tokio masto projekte svarbus duomenų saugumas. Pašnekovai pripažįsta, jog klausimų ir spekuliacijų kilo įvairių, tačiau patikina, kad duomenys apie konkrečius asmenis nėra renkami, o visa turima informacija koduojama.
„Nuo pat pradžių saugumas yra projekto prioritetas. Visų pirma, duomenys, ypač jautrūs, yra šifruojami. Analitikai, kurie apsirašinėja juos, mato tik simbolių kratinį, kuris negali būti atšifruotas atgal, bet tuo pačiu jis įgalina žmones susieti. Kitaip sakant, jeigu asmuo yra užšifruojamas pasirinktu simboliu, kitoje sistemoje tas pats asmuo bus šifruojamas tapačiai. Mes žinosime, kad asmuo susijęs su abiem institucijomis, bet nežinosime, kas jis toks“, – papasakojo L. Truncė.
Savo ruožtu G. Likerskė priduria, kad didelį kiekį duomenų sukaupus vienoje platformoje būtina apsaugoti ne tik duomenis, bet ir asmenis.
„Technologinės galimybės yra milžiniškos, kuriamas įrankis labai galingas, tad pačioje projekto pradžioje teisės aktu yra apibrėžta, kad duomenys negali būti panaudoti prieš asmenį. Tai reiškia, priimti žmogaus atžvilgiu sprendimo remiantis mūsų ežero duomenimis nebus galima, tačiau priimti sprendimus, kurie liečia visų žmonių gerovę – taip“, – akcentavo pašnekovė.
Kadangi duomenys buvo renkami plačiai, L. Truncė prisimena ir kurioziškų situacijų, kuomet savivaldybėse rasta įmonių, kurios visus duomenis laiko popieriniuose segtuvuose ar neapsaugotuose „Excel“ programos dokumentuose.
„Čia vėlgi – saugumo klausimas. Tokio tipo duomenis gauti ir buvo sunkiausia. Nors norėjome surinkti kuo daugiau duomenų, tačiau popierinių segtuvų skaitmenizacijos, deja, nedarėme. Visgi šiuo atveju stengėmės edukuoti institucijas, parodydami, kad jie gali duomenis susitvarkyti, prašyti tam finansavimo“, – prisiminė L. Truncė.
Nauda savivaldai, verslui, mokslui
Projekto vadovas pastebėjo, kad Valstybės duomenų ežere sukaupti duomenys bus standartizuoti, todėl jais patogiai naudotis galės visi.
„Vienas sudėtingesnių projektų etapų – duomenų suvienodinimas. Skirtingose sistemose jie aprašomi skirtingai. Pavyzdžiui, viena sistema žmogų įvardina asmeniu, kitoje vairuotoju, trečioje pacientu, bet iš esmės tai mes kalbame apie tą patį – asmenį, kuris turi asmens kodą. Susivokti tokiuose duomenyse reikia labai daug analitinių žinių, susisteminti juos taip, kad pavyktų duomenis apjungti ir panaudoti Vyriausybei ar ministrams darant sprendimus, o lygiai taip pat ir moksliniams tyrimams, universitetams, studentams ar verslui“, – pažymėjo jis.
G. Literskė savo ruožtu patikina, kad sukaupti duomenys bus itin aktualūs nacionaliniams sprendimams ir savivaldai.
„Duomenų ežeru jau naudojasi labai daug kas, pavyzdžiui kuriant krizių ir rizikos planus, valdant Ukrainos karo pabėgėlių srautus, nelegalios imigracijos srautus. Tai yra didžiulė analitinė erdvė, kurioje pagal turimas prieigos teises galima naudotis duomenimis“, – sakė pašnekovė.
„Vienas aspektas – įmonėms galima sumažinti administracinę naštą. Kitas aspektas – valstybė apie žmogų žinojo labai daug, tačiau fragmentuotai skirtingose sistemose. Ateities vizija ta, kad ilgainiui taptume valstybe, galinčia viską spręsti iš duomenų ir nebereiktų žmogaus klausti, ar tau reikia išmokos, mes tai jau žinotume“, – pridūrė ji.
Tuo metu L. Truncė pastebi, kad iki šiol sprendimai buvo priimami intuityviai, o nuo šiol specialistai turės galimybę pagrįsti juos duomenimis. Visgi, pabrėžiama, kad savivaldos atstovai turės išmokti dirbti su naująja sistema, jeigu norės duomenis taikyti tikslingai.
„Šiuo metu 57 savivaldybės jau turi prisijungimus duomenų analizei. Savivalda gali naudotis 9 sukurtomis aplikacijomis. Galima vertinti gyventojų populiaciją, pasiskirstymą, priedangų skaičių, planuoti miestą pagrįstai, o ne spėliojant“, – sakė L. Truncė.
„Iš duomenų kuriuos surinkome, mes darome tam tikrus analitinius produktus. Vienas jų – savivaldos „DataLab“. Su savivaldybėmis intensyviai dirbame, pateikiame informaciją ir mokome dirbti su duomenimis. Netrukus turėsime ir dviejų dienų jiems skirtą renginį, kur mokysime dirbti su sistema, kelti klausimus ir rasti atsakymus duomenyse“, – papildė G. Literskė.
Pasak projekto kūrėjų, surinkta labai skirtingų institucinių duomenų, pradedant Registrų centru, SoDra, Mokesčių inspekcija, baigiant muziejais ar zoologijos sodu.
Pašnekovai pabrėžė, kad projekte neapsiribojama vien Vilniumi ar didžiosiomis institucijomis. Tikslas – surinkti duomenis iš skirtingų, savivaldybėms pavaldžių įmonių. L. Truncė pabrėžė, kad dalis turimų duomenų atveriama ir kiekvienam žmogui – galima stebėti duomenis ir juos analizuoti savo reikmėms.
Bendras naujienų agentūros ELTA ir Valstybės duomenų agentūros turinio projektas „Valstybės duomenų ežeras“.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
