Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad Lietuva iki 2035 m. prieštankinėms minoms ir minavimo sistemoms ketina skirti 812 mln. eurų.
Šio poreikio įgyvendinimui planuojama pasitelkti 189 mln. eurų iš Europos saugumo veiksmų priemonės (SAFE) programos.
„Mes didžiausią dėmesį skiriame mobilumui, t. y. minos, kas leidžia mums greitai reaguoti. Yra numatoma ir SAFE lėšų panaudojimas. Yra dirbama su EDIP (Europos gynybos pramonės programa – ELTA), t. y., identifikuojami poreikiai“, – pirmadienį susitikime su Seimo konservatorių frakcija teigė R. Kaunas.
Tuo metu kontrmobilumo priemonėms planuojama skirti 112 milijonų eurų, inžinerinėms priemonėms – 83 milijonai, stebėjimo sistemoms – 85 milijonai.
Ministras taip pat pažymėjo, kad išėjus iš Otavos konvencijos, kalbamasi su ukrainiečiais ir lenkais dėl bendrų priešpėstinių minų gamybos.
Bus plečiami inžineriniai parkai
Tuo metu kalbėdamas apie kitas kontrmobilumo priemones, R. Kaunas pabrėžė, kad pernai buvo įrengti 26 inžineriniai parkai, o šiemet ketinama išplėsti juos iki 50 vienetų.
Šiuo metu taip pat atstatomi ir melioraciniai grioviai, tęsė jis, o nuo sausio 1 d. įsigaliojo ir miškų kirtimo pasienyje ribojimas. Kartu planuojamas ir pelkėtų vietų, kaip natūralaus barjero priešo technikai judėti, atstatymas.
Užsiminė apie jūrinių dronų gamybą Lietuvoje
Ministras taip pat pažymėjo, kad 2026 m. ketinama aptarti ir jūrinių dronų gamybos klausimą. Pasak jo, Lietuva lokaliai gamintų jūrinius dronus, kad būtų patenkinti tiek savi, tiek Ukrainos poreikiai.
„Reikėtų įsivertinti tai, kad dronai yra tokia technologija, kurios negali 10 tūkst. pirkti į sandėlius, nes jie elementariai sensta. Todėl mes judame tam tikro kiekio turėjime, bet labiausiai akcentuojame į gamybines linijas Lietuvoje, kad krizės atveju mes galėtume greitai kurti dronų pajėgumus, o ne galvoti kaip dabar statyti naujas linijas, ką matėme, su kuo ukrainiečiai susidūrė“, – sakė jis.
Kita artimiausiu metu numatyta įsigyti įranga ir technika – stebėjimo priemonės, akustinė antidronų identifikavimo sistema „Sky Fortress“.
Konvencinei oro gynybai iki 2030 m. planuojama skirti 2 mlrd. eurų.
ELTA primena, kad Lietuva yra oficialiai pasitraukusi iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.
Lietuva konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, ratifikavo 2003 m. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
Vis dėlto, atsižvelgiant į nestabilią padėtį regione, pernai kovą Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrai paskelbė vieningą siūlymą pasitraukti iš Otavos konvencijos. Vėliau apie tokį patį sprendimą pareiškė ir Suomija.
Savo ruožtu Krašto apsaugos ministerija (KAM) pabrėžia, kad net ir denonsavusi Otavos konvenciją Lietuva toliau laikysis pripažintų tarptautinės humanitarinės teisės principų ir normų, susijusių su kariavimo būdais ir metodais bei civilių gyventojų apsauga.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
