Jei į kondensatą nekreipsite dėmesio, jau po mėnesio ant angokraščių gali atsirasti juodas pelėsis. Tai ne tik neestetiška, bet ir kenksminga sveikatai, nes pelėsio sporomis kvėpuoti pavojinga visiems namų gyventojams. Patyrusios šeimininkės neskuba pirkti brangių oro sausintuvų – jos naudoja dar mūsų močiučių taikytą liaudišką būdą: druską tiesiog padeda ant palangės.
Nėra labai svarbu, kokia forma druska bus naudojama. Vieni tiesiog padeda ant palangės druskos pakelį, kiti ją persipila į stiklainį, dar kiti – į dubenėlį, pridėdami lauro lapų ir eterinių aliejų. Visi šie būdai veikia, nes druska bet kuriuo atveju sugeria perteklinę drėgmę. Metodas toks paprastas, kad net keista, kodėl dažnai jį pamirštame.
Jei situacija jau visai prasta ir angokraččiai tiesiog šlapi, druską reikėtų naudoti kaip „sunkiosios artilerijos“ priemonę. Įberkite ją į švarią kojinę (geriausia – medvilninę, kad gerai „kvėpuotų“) arba pasisiūkite nedidelį audinio maišelį ir padėkite tiesiai po lango rėmu toje vietoje, kur labiausiai kaupiasi drėgmė. Druska ims aktyviai sugerti vandenį, siena pagaliau pradės džiūti, o be drėgmės pelėsis tiesiog nepajėgia daugintis.
Žinoma, šį procesą reikia šiek tiek prižiūrėti. Laikui bėgant druska sukietėja, todėl ją būtina retkarčiais išdžiovinti. Paprasčiausia – ją išberti į keptuvę ir gerai pašildyti arba palaikyti orkaitėje. Išdžiūvusi ji vėl taps biri ir bus tinkama antram, trečiam ar net dešimtajam naudojimo kartui.
Druska, žinoma, nepakeis reguliaraus vėdinimo, ypač kai verdate sriubą arba džiovinate skalbinius kambaryje. Tačiau kaip nuolatinė pagalbinė priemonė ji veikia patikimai. Tai tas atvejis, kai itin pigi priemonė gali išgelbėti brangų remontą ir sutaupyti nervų. Vakare pastatykite ant palangių kelis dubenėlius su druska – ryte patys nustebsite, kai vietoje nuolatinio lakstymo su skuduru ir varvančių palangių pamatysite sausus langus.
