Žuvys visame pasaulyje tampa vis mažesnės – ir tai vyksta ne vien dėl intensyvios žvejybos. Naujausi Lenkijos ir Australijos mokslininkų tyrimai, publikuoti žurnale „Science“, rodo, kad šį procesą skatina ir klimato kaitos nulemti evoliuciniai pokyčiai.
Pagrindinis publikacijos autorius prof. Janas Kozłowskis iš „Jogailos universiteto“ kartu su komanda sukūrė modelį, aiškinantį šį reiškinį ir leidžiantį prognozuoti pasekmes ateities laimikiams. Modelis parodo, kaip žuvys paskirsto energiją: investuoti ją į augimą ar į dauginimąsi.
„Augimas yra investicija į ateitį. Jei žuvys dažniau žūsta, pavyzdžiui, dėl žvejybos ar aukštesnės vandens temperatūros, tokia investicija nebeatsiperka“, – Lenkijos naujienų agentūrai PAP aiškino prof. J. Kozłowskis.
Pasak jo, tokiais atvejais žuvims palankiau anksčiau pasiekti lytinę brandą ir daugiau energijos skirti dauginimuisi. Dėl to vėlesnės kartos subręsta greičiau, tačiau pasiekia mažesnius kūno dydžius.
Mokslininkas pabrėžė, kad šis mechanizmas siejamas tiek su žvejybos daromu spaudimu, tiek su klimato kaita. „Bet koks mirtingumo didėjimas veikia ta pačia kryptimi – skatina mažesnius kūno dydžius. Tai susiję ir su žuvų gaudymu, ir su vandenų šiltėjimu, taip pat su kitais veiksniais, pavyzdžiui, aplinkos tarša“, – teigė jis.
Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad evoliucija, kuri dar visai neseniai laikyta itin lėtu procesu, gali vykti gerokai sparčiau. „Evoliucija gali įvykti per kelias ar keliolika kartų, jei keičiasi aplinkos sąlygos“, – sakė prof. J. Kozłowskis.
Anot jo, iki šiol žuvininkystėje taikyti modeliai šių procesų neįvertino: jie rėmėsi supaprastintomis prielaidomis apie žuvų augimą ir dedamų ikrų skaičių, ignoruodami evoliucijos poveikį populiacijoms.
„Įtraukėme evoliuciją į žuvininkystės modelius ir parodėme, kad jos ignoruoti neįmanoma“, – pabrėžė „Jogailos universiteto“ mokslininkas.
Naujasis modelis buvo patikrintas naudojant daugiau kaip 2000 žuvų rūšių duomenis – jis tiksliai atkuria jų augimo dinamiką ir brandos amžių. Taip pat nustatyta, kad didelės patelės yra ypač svarbios populiacijų atkūrimui.
„Viena 10 kg masės patelė sudės gerokai daugiau ikrų nei dešimt 1 kg masės patelių“, – aiškino prof. J. Kozłowskis.
Evoliucinių procesų įtraukimas keičia ir prognozes žvejybos sektoriui. Tyrimas rodo, kad iki 2100 metų 43 svarbių žuvų rūšių laimikiai gali sumažėti apie 22 proc., jei bus įvertintas žuvų smulkėjimas. Neįtraukus šio veiksnio, prognozuojamas kritimas būtų apie 14 proc.
Remiantis 2025 metų Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos „FAO“ duomenimis, jau dabar 35 proc. žvejybos plotų yra peržvejoti. Vienas ryškių pokyčių pavyzdžių – Baltijos menkė: 1996–2019 metais jos maksimalus ilgis sumažėjo nuo 115 iki 54 cm, o lytinės brandos dydis – nuo 40 iki 20 cm.
Mokslininkai pabrėžė, kad vandenynų šiltėjimas situaciją dar labiau blogina. „Jei pokyčiai vyks greičiau, situacija gali būti dar prastesnė“, – perspėjo prof. J. Kozłowskis.
Žuvų smulkėjimas svarbus ne tik ekonomikai, bet ir maisto saugumui. Nors Lenkijoje šie pokyčiai gali būti ne tokie ryškūs, daugelyje pasaulio regionų problema kur kas opesnė.
„Šimtams milijonų žmonių žuvys yra pagrindinis baltymų šaltinis. Tai nėra prabangos klausimas“, – pažymėjo tyrėjas.
Mokslininkų teigimu, būtini pokyčiai žvejybos valdyme. Viena svarbiausių priemonių – geresnė didelių individų apsauga.
„Geriausias sprendimas – didelių jūrinių rezervatų plėtra, kur žuvys gali užaugti iki didelių dydžių ir daugintis. Jų palikuonys vėliau gali papildyti zonas, kuriose vykdoma žvejyba“, – sakė prof. J. Kozłowskis.
Paklaustas, ar šiuos pokyčius įmanoma atkurti, mokslininkas pabrėžė, kad vienareikšmio atsakymo nėra – viskas priklauso nuo to, ar populiacijoje išliks pakankama genetinė įvairovė.
„Kol egzistuoja genai, leidžiantys grįžti prie ankstesnės strategijos, procesas yra grįžtamas. Greiti evoliuciniai pokyčiai reiškia genų dažnių kitimą, o ne jų išnykimą“, – aiškino jis.
Vis dėlto jis įspėjo: jei tam tikri genų variantai išnyks, sugrįžimas prie didesnių dydžių būtų labai sudėtingas ir užtruktų ilgai. „Naujų genų atsiradimas yra retas reiškinys. Todėl geriau užkirsti kelią, nei bandyti atšaukti pokyčių pasekmes“, – pridūrė prof. J. Kozłowskis.
Tyrėjų vertinimu, svarbiausia mažinti žvejybos spaudimą, saugoti dideles žuvis, plėsti jūrines saugomas teritorijas ir lėtinti klimato kaitą.
„Jei pokyčiai vyksta lėčiau, gamta turi didesnę galimybę su jais susitvarkyti“, – apibendrino prof. J. Kozłowskis.
