Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė‑Trakimienė, Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų atstovai susitiko su Jurbarko rajono gyventojais aptarti siūlomos Tauragės poligono plėtros.
Susitikimo metu atsakyta į gyventojų klausimus dėl vietos kelių ir infrastruktūros gerinimo, gyvūnų gausos reguliavimo ir kitų aktualių temų. Dalis gyventojų diskusijos metu pažymėjo, kad yra pasirengę prisiimti tam tikrus nepatogumus dėl valstybės saugumo.
„Stipri kariuomenė yra būtina sąlyga saugiai ir atspariai valstybei. Rusijos keliamos grėsmės verčia Lietuvą sparčiai stiprinti gynybinius pajėgumus, o Tauragės poligono išplėtimas yra gyvybiškai svarbus, siekiant sudaryti tinkamas sąlygas Lietuvos kariuomenei treniruotis ir iki 2030 metų išvystyti nacionalinę diviziją. Suprantame, kad toks sprendimas kelia klausimų vietos bendruomenėms. Džiaugiamės, kad susitikimas su gyventojais vyko konstruktyviai – išgirdome bendruomenės nuomonę ir atsakėme į kylančius klausimus. Dialogas su bendruomenėmis mums yra prioritetas“, – sakė krašto apsaugos ministras R. Kaunas.
Tauragės poligono plėtros planai
Tauragės poligoną planuojama išplėsti 2710 ha Jurbarko rajono teritorijoje. Tauragės rajone poligono ribos išliktų nepakitusios. Bendra poligono teritorija siektų 6398 ha. Į numatytą plėtros teritoriją patenka vienas draustinis, viena rezervato buferinė zona ir vienas kultūros vertybių objektas. Teritorijoje nėra privačių žemės sklypų ir nuolat gyvenančių gyventojų.
„Lietuvos kariuomenės stiprėjimas tiesiogiai susijęs su sąlygomis treniruotis. Susitikimas su Jurbarko rajono bendruomene parodė, kad vietos gyventojai supranta saugumo iššūkius, o mūsų užduotis – lygiagrečiai kiek įmanoma mažiau riboti gyventojų įprastą gyvenimą, išlaikant aukštą kovinę parengtį“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas R. Vaikšnoras.
Poligono paskirtis ir veikla
Poligono paskirtis nesikeis – tai įtvirtinta įstatymu. Čia vyks Lietuvos kariuomenės karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos. Karinė technika ir ginklai bus naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis. Šaudyklų poligono teritorijoje nebus, kovinis šaudymas nevyks.
Gyventojai apie pratybas bus informuojami iš anksto – bus skelbiami pratybų grafikai ir įrengiami informaciniai stendai. Kai pratybos nevyks, teritorija bus prieinama gyventojams: bus galima lankytis, grybauti, uogauti. Gyvūnų populiacijos reguliavimas nebus uždraustas – jis vyks poligono karinio viršininko nustatytu grafiku.
Sprendimai dėl plėtros bus priimami tik po diskusijų su savivaldybe ir toliau tęsiant dialogą su vietos gyventojais. Galutinį sprendimą dėl Tauragės poligono plėtros planuojama priimti Seime 2026 metų pavasarį.
Aplinkosauga – prioritetas
Kariniuose poligonuose galioja tie patys Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos reikalavimai kaip ir civilinėse teritorijose. Lietuva kartu su NATO sąjungininkais taiko griežtas aplinkosaugos priemones.
Poligone nebus vykdomi plyni miško kirtimai. Išplėtus poligoną, Lietuvos kariuomenė įsipareigoja sutvarkyti pesticidais užterštą teritorijos plotą Jurbarko rajone.
Gyvūnų populiacijos reguliavimas (medžioklė) bus leidžiamas suderinus su poligono viršininku.
Nauda savivaldybėms ir gyventojams
Vyriausybė planuoja teikti maksimalią pagalbą savivaldybėms, kurių teritorijose yra kariniai poligonai. Kasmet joms bus skiriama tiesioginė gynybos biudžeto dalis, proporcinga karinių teritorijų dydžiui. Socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai numatoma skirti 0,3–0,5 proc. nuo gynybai skiriamo bendrojo vidaus produkto procento.
Kelių remontui ir susisiekimui su poligono teritorijomis iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto bus skiriama iki 5 mln. eurų per metus. Taip pat numatoma stiprinti sveikatos priežiūros sektorių ir skatinti investicijų pritraukimą.
Iki 2030 metų savivaldybėms su poligonais kasmet planuojama skirti 25 mln. eurų Civilinės saugos stiprinimo programai, įskaitant kritinės infrastruktūros apsaugą. Mobilizacijos pareigūnų funkcijoms stiprinti bus skiriama iki 5 mln. eurų.
Pilietinio pasipriešinimo mokymams numatoma ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų, o jaunųjų šaulių būreliams bei Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursui mokyklose – ne mažiau kaip 1,3 mln. eurų. Savivaldybėse, kuriose yra poligonai, bus steigiami visuotinės gynybos centrai ir stiprinama kibernetinė sauga.
