Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Sinica ketvirtadienį ketino pateikti parlamentui Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, siūlančias panaikinti baudžiamąją atsakomybę už vadinamąją „neapykantos kalbą“, išskyrus atvejus, kai viešai kurstoma smurtauti ar fiziškai susidoroti su tam tikra žmonių grupe.
Politiko nuomone, tai turi būti ne įstatyminio reglamentavimo, o etikos normų sritis.
„Neetiškus pasisakymus turi lydėti visuomenės vertinimas ir, galimai, pasmerkimas, prarandama reputacija, bet už juos neturime būti baudžiami įstatymu“, – teigia V. Sinica.
Anot jo, projektu siekiama sustiprinti žodžio bei saviraiškos laisvę, skatinti Lietuvos gyventojus aktyviau dalyvauti diskusijose. V. Sinicos nuomone, dabartinis reguliavimas faktiškai yra diskriminacinis.
„Įstatymas numato atsakomybę už pasisakymus, kurie „skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų“. Taigi, straipsnis net teoriškai saugo tik nuo įžeidimo žmogui, kaip pažeidžiamos grupės atstovui, bet ne nuo įžeidimo apskritai“, – pažymi V. Sinica.
BK nuostatos dėl neapykantos kalbos, anot V. Sinicos, tapo teisinio persekiojimo įrankiu žmonių, kurie išsakė vienokio ar kitokio pobūdžio nuomonę, pavyzdžiui apie aukšto rango politikus.
„Visuomenė turi nebijoti kritikuoti politikų, jų atžvilgiu išsakant netgi labai griežtus teiginius. Jei už politikų kritiką yra taikoma ne bet kokia, bet pati griežčiausia teisinė atsakomybė, t. y. baudžiamoji atsakomybė, vadinasi, egzistuoja problema dėl pačių pamatinių demokratijos principų įgyvendinimo“, – sako V. Sinica.
Jeigu Seimas pritartų jo iniciatyvai, BK liktų baudžiamoji atsakomybė tiems, kurie viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su tam tikra žmonių grupe, finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą. Už tai numatyta bausti viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Beje, Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomone, siūlymas dekriminalizuoti atsakomybę už neapykantos kalbą prieštarautų Europos Sąjungos (ES) teisei.
Jei neliktų baudžiamosios atsakomybės tam, kuris viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religijos, įsitikinimų ar pažiūrų, anot Seimo teisininkų, „nebūtų laikomasi iš ES teisės akto kylančio įpareigojimo“.
Be to, priėmus BK pataisas, jų nuomone, taip pat būtų siaurinama ir šiuo metu nustatyta juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė už tokią veiką.
Įvertinę projektą savo išvadoje Seimo teisininkai pažymi, kad šiuo metu galiojančios BK formuluotės atitinka ES teisės akto – 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pagrindų sprendimo dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis nuostatas.
Jų vertinimu, neapykantos kalbos kriminalizavimas taip pat atitinka Konstitucijos nuostatas ir Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą dėl žodžio bei saviraiškos laisvės ribų.
Todėl Seimo teisininkai siūlo nekeisti šiuo metu galiojančių BK nuostatų, pagal kurias už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę numatyta bausti viešaisiais darbais arba bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu nuo 1 iki 3 metų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
