Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pastebi, kad Lietuvos nacionalinio, radijo ir televizijos (LRT) viešųjų pirkimų valdysena privalo būti tobulinama, tačiau pastaraisiais metais pastebima ir pozityvių tendencijų, sako institucijos vadovas Darius Vedrickas.
„Kalbant apie 2022–2025 m. laikotarpį, kalbant apie vieno tiekėjo pirkimų skaičių dalį, taip pat apie vidutinį pasiūlymų skaičių pirkimui (…), matome, kad 2022–2024 metais ta tendencija buvo neigiama, tai reiškia, kad rodikliai blogėjo. Nuo 2025 metų matome teigiamą pokytį, kadangi, lyginant su 2024 metais, vieno tiekėjo pirkimų skaičiaus dalis nuo 74 proc. 2025 metais sumažėjo iki 43 proc.“, — pirmadienį darbo grupės dėl LRT įstatymo pataisų posėdyje Seime kalbėjo VPT direktorius.
„Taip pat galime pasidžiaugti, kad vidutinis pasiūlymų skaičius pirkimui taip pat didėjo nuo 1,6 pasiūlymo 2024 metais iki 2,2 pasiūlymo 2025 metais. Šioje vietoje matome tam tikras gerėjimo tendencijas. Lūkestis yra tas, kad įgyvendinant Valstybės kontrolės rekomendaciją ir patobulinus viešųjų pirkimų organizavimo ir kontrolės tvarką LRT šie rodikliai tikrai, tikimės, kad turės tendenciją gerėti“, — teigė jis.
Pernai lapkritį auditą LRT atlikusi Valstybės kontrolė (VK) kaip vieną esminių trūkumų nustatė viešųjų pirkimų reglamentavimo ir priežiūros procedūrų spragas.
Audito duomenimis, 2024 metais 89 proc. programų ir jų sukūrimo pirkimų buvo vykdyti neskelbiamos apklausos būdu, kreipiantis į konkretų tiekėją. Šių pirkimų bendra vertė siekė 12,74 mln. eurų, arba 53 proc. visos viešųjų pirkimų vertės.
VK pabrėžė, kad pirkimų iš vieno tiekėjo dalis turi būti mažinama, nes konkurencijos stoka didina prekių, paslaugų ar darbų kainas ir riboja galimybes racionaliai naudoti viešąsias lėšas. Dėl to visuomeniniam transliuotojui rekomenduota tobulinti tvarką.
Anot D. Verdicko, šiuo metu VPT atlieka 4 LRT viešųjų pirkimų vertinimą.
„Vertinamų sutarčių vertė yra beveik 400 tūkst. (…). Šiuo metu laukiame pateiktų pirkimų dokumentų ir tikimės, kad vertinimo išvada dėl šių konkrečių vykdytų viešųjų pirkimų bus pateikta 2026 metų kovo mėnesį“, — sakė D. Vedrickas.
VMI atlieka tyrimą, išvadas parengs vasario pradžioje
Tuo metu vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas teigė, kad institucija šiuo metu tęsia pernai lapkritį pradėtą tyrimą dėl LRT sudaromų autorinių ir paslaugų sutarčių.
Kaip darbo grupės posėdyje nurodė D. Čeponas, tyrimo išvadas planuojama parengti iki vasario 7 d.
„Šiuo metu yra rašomos išvados. Tyrimo metu buvo gauta ir įvertinta beveik pusantro tūkstančio lapų medžiagos, apklausti 9 asmenys bei 6 administracijos asmenys. Tyrimas pakankamai išsamus, didelės apimties, todėl užtruko“, — darbo grupės posėdyje kalbėjo jis.
Opozicija pristatė savo siūlymus
Savo ruožtu darbo grupės posėdyje opozicijoje dirbantys parlamentarai pristatė praėjusią savaitę savo pačių inicijuotus LRT valdysenos pakeitimus.
Siūloma, kad visuomeninio transliuotojo valdymui būtų įsteigta valdyba, keistųsi Tarybos sudėtis, narių atrankos principai.
Parlamentarai akcentavo matantys poreikį mažinti Tarybos narių skaičių bei koreguoti narių delegavimo kvotas, sumažinant politinių institucijų deleguojamų narių skaičių.
Be to, siūloma numatyti, kad LRT taryba būtų atsakinga už strateginius ir turinio klausimus.
„Turėjome ne vieną raundą diskusijų su medijų lauko ekspertais ir, be abejo, kad valdysena turi tobulėti. Jeigu nuoširdžiai perskaitote Tarybos funkcijas, pažiūrite, kaip dabartiniai Tarybos atstovai atsakinėja į tam tikrus klausimus ir paskaitote Valstybės kontrolės išvadą – labai aiškiai matosi, kad Taryboje yra visuomenininkai, žmonės, kurie galbūt gali kažką pasakyti apie turinį, apie misiją, bet apie viešuosius pirkimus, finansus, ūkį – tiesiog ne ta funkcija jiems priskirta“, — kalbėjo liberalas Simonas Kairys.
Opozicijos atstovai taip pat siūlo įsteigti valdybą, kuri taptų kolegialiu valdymo organu. Ji būtų sudaroma 4 metų kadencijai bei vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.
Šį organą sudarytų 5 nariai, kuriuos skirtų LRT taryba, jie būtų atrenkami iš finansų, turto valdymo, žmogiškųjų išteklių, strateginio valdymo ir krizių valdymo sričių. Kandidatai turėtų atitikti keliamus kvalifikacinius reikalavimus: turėti magistro laipsnį bei 5 metų vadovaujamo darbo patirtį atitinkamoje srityje.
Šią savaitę numatomi dar du posėdžiai
Darbo grupės posėdyje taip pat pranešimą skaitė Kultūros ministerijos atstovai.
Tiesa, pirmadienio posėdyje buvo numatyta išklausyti ir Vilniaus universiteto (VU) ekspertų parengtą poveikio vertinimą anksčiau svarstytoms LRT įstatymo pataisoms, lengvinančioms nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimo tvarką. Vis dėlto, pastarieji pristatyti parengtų išvadų į pirmadienio posėdį neatvyko.
Šią savaitę — trečiadienį ir penktadienį — suplanuoti dar du Seimo vadovo suburtos darbo grupės posėdžiai.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
