Naujas Suomijoje apgintas disertacinis tyrimas rodo, kad tarp pacientų, kuriems dėl dantų kilusių infekcijų prireikia gydymo ligoninėje, vyrų yra daugiau nei moterų. Iš pažiūros paprastas, karieso pažeistas ar negydytas infekuotas dantis blogiausiu atveju gali sukelti sunkią, net gyvybei pavojingą infekciją. Tokios komplikacijos neretai reikalauja skubaus gydymo stacionare.
„Rezultatai atspindi platesnį sveikatos iššūkį, ypač tarp jaunesnių vyrų“, – teigia Helsinkio universiteto Medicinos fakulteto odontologijos mokslų licenciatas Jussi Furuholmas. Tyrimo duomenimis, būtent jaunesni vyrai neproporcingai dažnai patenka į ligoninę dėl dantų kilusių infekcijų komplikacijų.
Disertacijoje analizuoti 2838 pacientai, gydyti Helsinkio universiteto ligoninės burnos ir žandikaulių chirurgijos skyriuje, teikiančiame skubią pagalbą. Tyrimas atskleidė, kad problema nėra pavienė – ji susijusi su platesniais socialiniais ir elgsenos veiksniais.
Mažesnės pajamos ir vienišas gyvenimas didino hospitalizacijos riziką tiek vyrams, tiek moterims. Taip pat nustatyta, kad rūkymas ir gausus svaigiųjų medžiagų vartojimas siejosi su dažnesnėmis komplikacijomis, tokiomis kaip sepsis ar plaučių uždegimas. Šie veiksniai reikšmingai pablogina infekcijos eigą.
Daugumą sunkių atvejų lėmė įprastos dantų infekcinės ligos, pavyzdžiui, lėtiniai uždegimai aplink danties šaknies viršūnę. Pažymėtina, kad nemaža dalis intensyvios terapijos prireikusių pacientų iki tol buvo laikomi visiškai sveikais. Tai rodo, kad rimtos komplikacijos gali ištikti ir neturinčius kitų lėtinių ligų žmones.
Pasak Furuholmo, laiku pradėtas gydymas yra itin svarbus visiems – ne tik sergantiems keliomis ligomis, bet ir iš pažiūros sveikiems asmenims. Dažniausiai kalbama apie ligas, kurių galima išvengti tinkamai prižiūrint burnos sveikatą. Ankstyva diagnostika ir efektyvus bazinis gydymas padeda sumažinti sunkių infekcijų riziką.
Esminę reikšmę turi ir kasdienė burnos higiena bei reguliarūs profilaktiniai apsilankymai pas odontologą. Pats paprasčiausias ir efektyviausias būdas palaikyti dantų bei dantenų sveikatą – kruopščiai valytis dantis du kartus per dieną po dvi minutes. Taip pašalinamos apnašos – bakterijų sluoksnis nuo dantų paviršiaus.
Daugiausia apnašų kaupiasi palei dantenų kraštą. Jei jos reguliariai nepašalinamos, ilgainiui sukietėja ir virsta dantų akmenimis. Šiurkštus jų paviršius sudaro palankias sąlygas bakterijoms, kurios gali sukelti lėtinį dantenų uždegimą ir periodontitą.
Periodontitas – dažna lėtinė uždegiminė liga, ardanti dantį supančius audinius ir galinti turėti įtakos bendrai sveikatai. Jis siejamas su padidėjusia miokardo infarkto, insulto ir aterosklerozės rizika. Todėl burnos sveikata yra neatsiejama nuo bendros organizmo būklės.
Dantų valymą galima dar labiau pagerinti pasirinkus elektrinį šepetėlį. Rekomenduojama pradėti valyti sausu šepetėliu, ant kurio užspaudžiama dantų pastos. Geriau rinktis mažiau putojančią pastą, kad būtų lengviau pasiekti visas vietas.
Valymą patariama pradėti nuo apatinių dantų vidinių paviršių ir susitelkti tik į šią užduotį. Stovint prieš veidrodį lengviau kontroliuoti, ar pasiekiamas dantenų kraštas. Priekinius dantis verta valyti laikant šepetėlį vertikaliai.
Nepamiršti reikėtų ir tarpdančių, kurių įprastu šepetėliu išvalyti neįmanoma. Tam naudojami tarpdančių šepetėliai, kurie turi tvirtai, bet patogiai tilpti tarp dantų. Kartais prireikia kelių skirtingų dydžių, kad būtų tinkamai išvalyti visi tarpai ir sumažinta infekcijų rizika.
