Alergijos beržų žiedadulkėms, taip pat ankstyvą pavasarį žydinčių lazdynų ir alksnių žiedadulkėms, simptomai sustiprėja tuomet, kai ore padidėja kietųjų dalelių PM2,5 koncentracija, teigė alergologė prof. Ewa Czarnobilska.
Gydytoja rėmėsi tyrimo rezultatais, kuriuos jos vadovaujama mokslininkų komanda atliko Krokuvoje, „Jogailos universiteto“ „Collegium Medicum“ padalinyje.
„Mus įkvėpė faktas, kad Europoje, taip pat ir Lenkijoje, alergiškų beržo žiedadulkėms žmonių skaičius auga. Šiuo metu 10–20 proc. Europos, įskaitant Lenkiją, gyventojų turi alergiją beržo žiedadulkėms“, – sakė prof. E. Czarnobilska, „Jogailos universiteto“ „Collegium Medicum“ Klinikinės ir aplinkos alergologijos skyriaus vadovė.
Tyrimas vyko 2023 ir 2024 metais beržų žydėjimo sezonu – balandį, taip pat kovo pabaigoje. Penkiasdešimt Krokuvos gyventojų, alergiškų beržo žiedadulkėms, kasdien programėlėje žymėjo klasikinius šienligės simptomus: alerginę slogą, astmos požymius, akių junginės uždegimą. Taip pat fiksavo suvartotų vaistų nuo alergijos kiekį. Šios grupės rezultatai buvo lyginami su kontroline – alergijų neturinčiais, sveikais asmenimis.
Ankstesni „Jogailos universiteto“ „Collegium Medicum“ komandos testai ir analizės jau rodė, kad beržo žiedadulkių alergenai užterštame ore elgiasi agresyviau nei švariame.
Vis dėlto naujausias tyrimas buvo pirmasis, kuriame patikrinta, kaip beržo žiedadulkių koncentracija Krokuvoje siejasi su kietosiomis dalelėmis PM2,5 ir PM10 bei ozonu, ir kaip ši sąsaja atspindi pacientų fiksuotus simptomus 2023–2024 metais.
„Tyrimas parodė, kad net esant mažai beržo žiedadulkių koncentracijai, tačiau dideliam oro užterštumui, pacientui gali stipriai paūmėti alergijos beržo žiedadulkėms simptomai“, – pažymėjo prof. E. Czarnobilska.
Pasak jos, panašios sąsajos tikėtinos ir kitų anksti pavasarį žydinčių medžių žiedadulkėms, pavyzdžiui, lazdynų ir alksnių.
Mokslininkai nustatė ryšį tarp paūmėjusių alergijos beržo žiedadulkėms simptomų ir oro užterštumo PM2,5 dalelėmis, tačiau tokios koreliacijos su PM10 ar ozonu neaptiko.
„Net jei alergizuojančių beržo žiedadulkių koncentracija nebuvo didelė, o PM2,5 buvo daug, pacientams pasireikšdavo labai ryškūs simptomai, įskaitant sezoninės astmos požymius“, – pabrėžė alergologė.
Ji pridūrė, kad išvados veda prie praktinės rekomendacijos: žmonėms, kurie naudojasi programėlėmis žiedadulkių koncentracijai sekti, vertėtų papildomai naudotis ir oro taršą stebinčiomis programėlėmis.
Gydytojos teigimu, šie duomenys svarbūs ir gydymo kontekste. Pagrindinis priežastinis alergijos, įskaitant žiedadulkių sukeltą, gydymas yra specifinė imunoterapija (desensibilizacija).
Jei po metų imunoterapijos pacientas teigia nepajutęs pagerėjimo, nors medžių žydėjimas buvo silpnas, verta įvertinti, koks tuo metu buvo oro užterštumas. Esant didelėms PM2,5 koncentracijoms, būtent tarša gali būti priežastis, kodėl žmogus nejaučia aiškaus efekto. Tačiau, anot specialistės, jei pacientas nebūtų gydomas, simptomai galėjo būti dar stipresni.
Mokslininkų rezultatai pateko į publikaciją prestižiniame žurnale „Allergy“, kur, tikimasi, jie bus paskelbti šiemet.
PM2,5 kietosios dalelės, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, yra viena žalingiausių smogo frakcijų. Kenksmingumas siejamas su itin mažu dalelių dydžiu – jų skersmuo neviršija 2,5 mikrometro, todėl jos lengvai patenka į kraujotaką. PM2,5 prisideda prie kvėpavimo sistemos ligų, didina onkologinių susirgimų, pavyzdžiui, ryklės ar gerklų vėžio, riziką. Šios dalelės susidaro, be kita ko, deginant kietąjį kurą ir pramoninės gamybos procesuose.
Taip pat primenama, kad prof. E. Czarnobilskos vadovaujama medikų komanda pirmoji Lenkijoje ištyrė kraujo reakciją į smogą ir 2021 metais paskelbė įrodymų, jog egzistuoja alergija smogui.
