Ne tik mūsų smegenys, regis, geba kurti naujus neuronus suaugus, bet ir vadinamųjų „super-senjorų“ smegenyse vystymosi stadijoje esančių nervinių ląstelių randama gerokai daugiau nei sveikų jų bendraamžių smegenyse. Tokią išvadą pateikia naujas mokslinis tyrimas, atskleidžiantis įdomių faktų apie žmogaus smegenų senėjimą.
Remiantis 38 mokslo labui paaukotų suaugusių žmonių smegenų tyrimu, nustatyta, kad „super-senjorų“ – žmonių, kurie senatvėje išlaiko išskirtinę atmintį – hipokampe aptinkama maždaug dvigubai daugiau nesubrendusių neuronų nei įprastai senstančių žmonių smegenyse.
Tuo pačiu tyrimas parodė ir kitą svarbų faktą – Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenyse naujų neuronų formavimasis, vadinamoji neurogenezė, yra gerokai sumažėjusi, palyginti su įprastu lygiu.
Ilinojaus universiteto Čikagoje neurologė Orly Lazarov teigia, kad šis atradimas yra svarbus žingsnis į priekį siekiant suprasti, kaip žmogaus smegenys apdoroja informaciją, formuoja prisiminimus ir sensta.
Pasak mokslininkės, supratimas, kodėl vienų žmonių smegenys sensta sveikiau nei kitų, gali padėti kurti naujas priemones, skirtas sveikam senėjimui, kognityviniam atsparumui stiprinti ir Alzheimerio ligos bei kitų demencijos formų prevencijai.
Jau kurį laiką tarp mokslininkų vyksta diskusijos, ar suaugusio žmogaus smegenys iš tiesų gali kurti naujus neuronus. Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad žmogus gimsta su tam tikru neuronų skaičiumi ir vėliau jų tik netenka.
Tačiau 1998 metais paskelbtas reikšmingas mokslinis darbas šią nuostatą suabejojo. Tyrime pateikti įrodymai, kad net ir suaugusio žmogaus smegenyse gali formuotis nauji neuronai.
Vėlesni tyrimai šią išvadą iš dalies patvirtino, tačiau 2018 metais mokslininkas Shawnas Sorrellsas su kolegomis teigė, jog neurogenezė žmogaus smegenyse paauglystėje beveik visiškai sustoja. Nuo tada ši tema tapo intensyvių mokslinių diskusijų objektu.
Vis dėlto naujausi tyrimai rodo, kad neurogenezė arba jos trūkumas gali turėti svarbų vaidmenį Alzheimerio ligos vystymuisi ir smegenų sveikatai senstant.
Ilinojaus universiteto Čikagoje dirbanti mokslininkų komanda nusprendė išsamiai ištirti po mirties paimtus hipokampo audinių mėginius. Tyrėjai siekė nustatyti neurogenezės žymenis ir išsiaiškinti, ar tarp skirtingų tiriamųjų grupių yra reikšmingų skirtumų.
Tyrime buvo analizuojami smegenų mėginiai iš penkių skirtingų grupių. Tai buvo aštuoni sveiki jauni suaugusieji nuo 20 iki 40 metų, aštuoni sveikai senstantys žmonės nuo 60 iki 93 metų, šeši „super-senjorai“ nuo 86 iki 100 metų, šeši asmenys su priešklinikine Alzheimerio patologija bei dešimt žmonių, kuriems jau buvo diagnozuota Alzheimerio liga.
Pirmiausia mokslininkai ištyrė jaunų suaugusiųjų smegenų audinius, kad nustatytų suaugusio žmogaus smegenų neurogenezės kelius. Vėliau buvo analizuoti net 355 997 atskirų ląstelių branduoliai, išskirti iš hipokampo.
Tyrėjai ieškojo trijų skirtingų vystymosi stadijų ląstelių. Tai buvo kamieninės ląstelės, galinčios virsti neuronais, neuroblastai – ląstelės, jau pereinančios į neuronų vystymosi stadiją, ir nesubrendę, bet beveik funkcionalūs neuronai.
Gauti rezultatai nustebino net pačius mokslininkus. „Super-senjorų“ smegenyse aptikta maždaug dvigubai daugiau naujų neuronų nei kitų sveikų vyresnio amžiaus žmonių smegenyse.
Pasak O. Lazarov, tai rodo, kad būtent hipokampo neurogenezė gali būti viena iš priežasčių, leidžiančių šiems žmonėms išlaikyti išskirtinę atmintį net labai garbiame amžiuje.
Dar įdomesni rezultatai gauti analizuojant žmonių, turinčių priešklinikinių Alzheimerio ligos požymių, bei sergančiųjų Alzheimerio liga smegenis.
Priešklinikinėje grupėje buvo pastebėti subtilūs molekuliniai pokyčiai, rodantys, kad sistema, palaikanti naujų neuronų augimą, ima silpnėti. Tuo tarpu Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenyse aiškiai matytas nesubrendusių neuronų kiekio sumažėjimas.
Genetinė analizė taip pat parodė, kad „super-senjorų“ nervinių ląstelių genuose aktyvesnė raiška, susijusi su stipresniais sinapsiniais ryšiais, didesniu smegenų plastiškumu ir smegenų kilmės neurotrofiniu faktoriumi.
Šis baltymas yra itin svarbus neuronų išlikimui, augimui ir palaikymui, todėl jo aktyvumas gali būti vienas iš nervų sistemos atsparumo veiksnių.
Šiaurės Vakarų universiteto neuropsichiatrė Tamar Gefen teigia, kad „super-senjorai“ jau seniai laikomi įrodymu, jog senstančios smegenys gali išlikti aktyvios, lanksčios ir prisitaikančios.
Tačiau iki šiol mokslininkai neturėjo aiškaus biologinio paaiškinimo, kodėl taip nutinka. Nauji duomenys rodo, kad svarbus veiksnys gali būti būtent jaunų neuronų formavimasis hipokampe.
Tyrėjų teigimu, tolimesni moksliniai darbai gali padėti rasti naujų terapinių būdų, kaip paskatinti neurogenezę ir sustiprinti smegenų atsparumą senėjimo procesams.
Taip pat tikimasi geriau suprasti, kokie gyvenimo būdo ar aplinkos veiksniai gali padėti išsaugoti smegenų sveikatą ilgainiui.
Ilinojaus universiteto Čikagoje ląstelių biologas Ahmedas Disouky pabrėžia, kad vienas svarbiausių šio tyrimo atradimų yra žinia visuomenei.
Pasak jo, rezultatai rodo, kad senstančios smegenys nėra nejudrus ir neišvengiamai nykstantis organas. Suprasdami, kaip kai kurie žmonės natūraliai išlaiko neurogenezę, mokslininkai gali atverti kelią naujoms strategijoms, padėsiančioms daugiau žmonių išsaugoti atmintį ir pažintinę sveikatą senstant.
