Žieminis vynmedžių genėjimas yra vienas svarbiausių darbų, nuo kurio tiesiogiai priklauso derliaus gausa ir uogų kokybė. Nors laistymas ir tręšimas sezono metu yra būtini, be teisingo ir laiku atliekamo žieminio genėjimo vynmedžiai dažnai dera prastai, dažniau serga ir duoda smulkesnes, prasčiau prinokusias uogas. Toliau pateikiama, kada tiksliausia genėti vynmedžius žiemą ir kaip tai daryti taisyklingai.
Galima itin kruopščiai prižiūrėti vynmedžius – reguliariai juos laistyti ir tręšti viso sezono metu – ir vis tiek sulaukti menko derliaus. Dažna to priežastis – neatliekamas arba neteisingai atliekamas žieminis genėjimas. Tai klaida, kuri ne tik silpnina derėjimą ir lėtina uogų nokimą, bet ir skatina grybinių ligų plitimą, ypač netikrosios miltligės. Per tankiai augantys vynmedžiai šioms ligoms yra itin jautrūs.
Žieminis vynmedžių genėjimas yra būtinas, jei norima gauti gausų ir kokybišką derlių. Svarbus ne tik pats genėjimo būdas, bet ir tinkamai parinktas laikas. Kai kurie sodininkai imasi genėjimo jau vėlyvą rudenį, nukritus lapams, kiti darbus planuoja gruodžio pradžioje arba tik sausį, kai vynmedžių ūgliai jau visiškai sumedėję.
Žieminiam vynmedžių genėjimui turime gana ilgą laikotarpį – nuo gruodžio iki pirmųjų kovo dienų. Vis dėlto reikia atminti, kad per anksti (gruodžio mėnesį) patrumpinti vynmedžiai gali apšalti, o per vėlai (vasario antroje pusėje ar kovą) genimi augalai silpsta dėl intensyvaus sulų tekėjimo, vadinamo „vynmedžio ašarojimu“. Todėl geriausiu ir saugiausiu laiku žieminiam vynmedžių genėjimui laikomas laikotarpis nuo sausio iki vasario vidurio.
Netinkamai parinktas žieminio genėjimo laikas yra dažna klaida, lemianti silpnesnį derėjimą. Jei norime sezono metu džiaugtis gausiomis, saldžiomis vynuogėmis, genėjimo neatidėliokime pavasariui, kai prasideda vegetacija ir žaizdos gyja gerokai prasčiau. Genėti reikėtų vynmedžių ramybės periodu, sausą, saulėtą, ne vėjuotą žiemos dieną, kai oro temperatūra pakilusi aukščiau 0 °C.
Kaip teisingai žiemą genėti vynmedžius?
Pirmiausia pašalinami visi ploni, silpni, sausi, nulūžę ir apšalę ūgliai. Jie patrumpinami iki pat pagrindo.
Tuomet pasirenkami du stipriausi, storiausi ūgliai ir jie patrumpinami taip, kad ant kiekvieno liktų po 4–8 pumpurus.
Sumedėjusios šoninės šakelės, kurios auga iš pagrindinių ūglių ir praėjusiais metais derėjo, taip pat patrumpinamos, paliekant po 2–3 pumpurus.
Pjūviai daromi maždaug 45° kampu, 1,5–2 cm virš paskutinio pumpuro, o žaizdos patepamos sodo tepalu. Pavasarį iš paliktų pumpurų išaugs nauji, derantys ūgliai.
Verta žiemą vynmedžius genėti laikantis rekomenduojamo laiko ir šių paprastų taisyklių. Svarbu naudoti aštrius, dezinfekuotus įrankius, kad pjūviai būtų lygūs ir sumažėtų infekcijų rizika. Kruopštus darbas žiemą bus atlygintas gausiu ir sveiku derliumi sezono metu.
