Patyrę gėlininkai ir sodininkai atskleidė pagrindines priežastis, kodėl zamiokulkas, dar vadinamas „dolerio medžiu“, gali ilgai neleisti naujų ūglių. Šis augalas vertinamas dėl tankių, vešlių stiebų, todėl kiekviena nauja šviesiai žalia „strėlė“ džiugina ir suteikia augalui dar prabangesnę išvaizdą.
Vis dėlto kartais naujų ūglių tenka laukti labai ilgai. Specialistai pabrėžia, kad įtakos tam turi ne viena detalė – nuo šaknų būklės iki vazono dydžio ir šviesos kiekio.
Pirmiausia rekomenduojama įvertinti požeminę augalo dalį. Vienas gumbas dažniausiai užaugina iki penkių–šešių ūglių. Jei vazone yra tik vienas gumbas ir augalas jau turi apie penkis stiebus, tikėtis naujų ūglių artimiausiu metu nereikėtų. Tokiu atveju siūloma nuskinti vieną lapelį, jį įšaknydinti, sulaukti, kol susiformuos mažas gumbas, ir tuomet pasodinti jį šalia suaugusio augalo.
Taip pat svarbi gumbo būklė. Net menkiausias pažeidimas gali gerokai sulėtinti naujų ūglių formavimąsi. Dažna problema – gumbo puvimas arba mechaniniai pažeidimai, atsirandantys persodinimo metu.
Kita dažna priežastis – netinkamas vazono dydis. „Dolerio medis“ naujus ūglius dažniausiai leidžia tada, kai auga gana ankštame vazone. Per didelėje talpoje augalas pirmiausia stiprina šaknų sistemą, todėl viršutinės dalies augimas lėtėja.
„Tarp vazono sienelės ir gumbų turėtų tilpti du pirštai, ne daugiau“, – aiškino gėlininkai.
Jei vazonas akivaizdžiai per didelis, zamiokulką patariama persodinti į mažesnį. Priešingu atveju gali tekti ilgai laukti, kol augalas „įsisavins“ visą talpą.
Ne mažiau svarbi ir šviesa. Daugelis žmonių pastato „dolerio medį“ kambario gilumoje, tačiau šiam augalui labiausiai tinka išsklaidyta šviesa. Todėl vazoną reikėtų perkelti į šviesesnę vietą, vengiant tiesioginių kaitrių saulės spindulių.
Augimui taip pat reikalingos maisto medžiagos. Už žaliosios masės augimą atsakingas azotas – jei jo dirvoje trūksta, augalas gali nesuformuoti naujų ūglių. Ypač svarbu, kad azoto netrūktų pavasarį ir vasarą, kai vyksta aktyviausias augimas.
Galiausiai verta prisiminti, kad zamiokulkas apskritai auga lėtai. Vidutiniškai per metus jis paauga apie 10–15 centimetrų, o palankiomis sąlygomis dažniausiai išleidžia tik 1–2 naujus stiebus per metus.
