Gausiai iškritęs sniegas daugelį privertė gerokai pajudėti. Būtinybė nukasti sniegą ar susidariusį ledą yra nemažas fizinis krūvis, todėl šaltuoju metų laikotarpiu dažniau fiksuojami raiščių patempimai, išnirimai ir galūnių traumos.
Ekspertų teigimu, tokia fizinė veikla gali būti naudinga, tačiau didžiausia rizika kyla tuomet, kai darbai atliekami nepasiruošus, keliant sunkų, šlapią sniegą ar neįvertinus savo fizinių galimybių.
Kasti sniegą ir daužyti ledą – tik po apšilimo
Šeimos gydytojas Julius Dabkus atkreipia dėmesį, kad kasant sniegą dažniausiai patiriamos kaulų ir sąnarių traumos bei minkštųjų audinių pažeidimai.
„Žiemos laikotarpiu žmonės natūraliai juda mažiau, daugiau laiko praleidžia viduje, o sniegui susikaupus tenka imtis fizinio darbo. Žiemą fiksuojame staigesnį įvairių susižeidimų skaičių, kuomet dėl didelio krūvio patempiamos sausgyslės, raiščiai, raumenys, pasitaiko ir plyšimų“, – sako šeimos gydytojas.
Pasak jo, prieš pradedant sniego kasimo darbus itin svarbu tinkamai pasiruošti: skirti laiko apšilimui, darbus pradėti neskubant, fizinį krūvį didinti palaipsniui. Pajutus nuovargį būtina daryti pertraukas ir vengti persitempimo.
Svarbu keliamo sniego kiekis ir taisyklinga kūno padėtis
Gydytojas pabrėžia, kad viena pagrindinių traumų priežasčių – sunkus, šlapias sniegas, kuris dažnai keliamas netaisyklingai. Siekiant sumažinti traumų riziką, patariama sniegą kasti palaipsniui: kelti jį nedideliais kiekiais ir valyti sluoksniais, ypač kai sniego prisikaupę daug.
Didelę reikšmę turi ir kūno padėtis. Keliant sniegą svarbu išlaikyti plačią kojų padėtį, laikyti tiesią nugarą, judesius atlikti daugiausia kojų, o ne nugaros jėga, kastuvą laikyti kuo arčiau kūno.
Neteisinga laikysena, kai sniegas keliamas stipriai lenkiant nugarą ir nepritupiant, smarkiai apkrauna nugaros raumenis ir didina patempimų bei traumų tikimybę, ypač jei kūnas nėra įpratęs prie tokios apkrovos.
Taip pat svarbu pasirinkti fizines galimybes atitinkantį įrankį – mažesnio ūgio žmonėms rekomenduojami lengvesni kastuvai su trumpesne rankena.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad skubėjimas ir dėmesio stoka didina traumų tikimybę. Atliekant šiuos darbus būtina saugoti raiščius ir raumenis, o vėjuotu oru pasirūpinti tinkama apranga, kad būtų išvengta peršalimo. Sudrėkus avalynei ar esant žemai oro temperatūrai, didėja nušalimų rizika, ypač pėdų srityje.
Taip pat rekomenduojama įvertinti sniego savybes. Iškart po pūgos sniegas būna lengvesnis, tačiau vėliau, atšilus orams, jis tampa sunkesnis, todėl kiemų ir automobilių valymas tampa fiziškai sudėtingesnis.
Sniegas ir ledas kelia papildomą pavojų
Draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė teigia, kad šiemet dėl sniego ir ledo patiriamų traumų skaičius išaugo. Patiriamos labai įvairios traumos: lūžta rankos ir kojos, išmušami dantys.
Susižeidžia tiek tie žmonės, kurie imasi sniego valymo darbų prie namų, tiek tie, kurie nusprendžia patys valyti stogus.
„Nuo sutapdinto, plokščio stogo sniegą galima valyti savarankiškai, tačiau tai būtina daryti laikantis visų saugumo reikalavimų. Šlaitinių stogų valymas kelia gerokai didesnę riziką, todėl neturint reikiamos patirties ar žinių šiuos darbus saugiau patikėti profesionalams. Nuslydimas nuo stogo gali baigtis rimtomis traumomis“, – pabrėžia V. Katilienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad į sniego kasimo darbus įtraukiant vaikus juos būtina nuolat prižiūrėti ir mokyti saugaus elgesio.
Papildomų pavojų kelia ir sniego purtymas nuo medžių. Vešli eglių, pušų ar tujų laja sulaiko didelius sniego kiekius, o storam sluoksniui susikaupus šakos gali lūžti. Dėl krentančio sniego, ledo ar šakų kyla sužalojimų rizika, todėl svarbu įvertinti aplinkybes, saugoti akis ir laiku pasitraukti iš pavojingos zonos.
Kaip elgtis patyrus traumą?
Pasak gydytojo J. Dabkaus, svarbu žinoti, kaip tinkamai elgtis patyrus traumą. Sumušimo atveju rekomenduojama pažeistą vietą šaldyti – tai padeda sumažinti tinimą, kraujosruvas ir skausmą.
Esant patinimui, gali padėti elastiniai bintai ar kitos bintavimo priemonės – jos apspaudžia sutinusią vietą, mažina skausmą ir padeda tinimui greičiau atslūgti. Tačiau tinimo atveju nevertėtų ilgai laukti pagerėjimo: jei tinimas neslūgsta, gali būti rimtesnių pažeidimų, todėl reikėtų kreiptis į gydytoją.
Pasitempus nugarą taip pat pirmiausia reikėtų pailsėti ir stebėti būklę. Jei savijauta negerėja, patariama nedelsti ir kreiptis medikų pagalbos.
