Žmonės, kurie nevalgo mėsos, gali turėti mažesnę tikimybę sulaukti 100 metų nei mėsą valgantys asmenys, rodo naujas tyrimas. Vis dėlto skubėti atsisakyti augalinės mitybos tikrai nereikėtų – šie rezultatai turi svarbių niuansų.
Tyrime buvo stebėta daugiau kaip 5 000 vyresnio amžiaus kinų, kuriems tyrimo pradžioje buvo 80 ir daugiau metų. Jie dalyvavo nuo 1998 m. vykdomame nacionaliniu mastu reprezentatyviame Kinijos sveiko ilgaamžiškumo išilginiame tyrime. Iki 2018 m. paaiškėjo, kad mėsos nevalgantys dalyviai rečiau tapdavo šimtamečiais, palyginti su tais, kurie mėsą vartojo.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo priešinga dešimtmečius kauptiems duomenims apie augalinės mitybos naudą sveikatai. Pavyzdžiui, vegetarinė mityba nuosekliai siejama su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, insulto, 2 tipo cukrinio diabeto ir nutukimo rizika. Dalis šios naudos aiškinama didesniu skaidulų ir mažesniu sočiųjų riebalų kiekiu racione.
Kyla klausimas – kas čia vyksta? Prieš darant skubotas išvadas, būtina atsižvelgti į kelis svarbius veiksnius.
Su amžiumi keičiasi organizmo poreikiai
Šis tyrimas buvo atliktas su aštuoniasdešimtmečiais ir vyresniais žmonėmis, kurių mitybos poreikiai gerokai skiriasi nuo jaunesnių. Senstant keičiasi fiziologija – tai veikia tiek bendrą suvartojamo maisto kiekį, tiek reikalingų maistinių medžiagų profilį. Mažėja energijos sąnaudos, silpnėja raumenų masė, mažėja kaulų tankis, dažnai prastėja apetitas. Visa tai didina nepakankamos mitybos ir silpnumo riziką.
Dauguma įrodymų apie dietų be mėsos naudą gauti tiriant jaunesnius, dar nesilpstančius suaugusiuosius, o ne labai senus ir trapios sveikatos žmones. Kai kurie tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus mėsos nevalgantys asmenys gali dažniau patirti kaulų lūžius dėl mažesnio kalcio ir baltymų suvartojimo.
Vėlesniame gyvenimo etape mitybos prioritetai keičiasi. Užuot susitelkus vien į ilgalaikę lėtinių ligų prevenciją, vis svarbiau tampa išlaikyti raumenų masę, vengti nepageidaujamo svorio kritimo ir pasirūpinti, kad kiekvienas kąsnis būtų maksimaliai maistingas.
Todėl šio tyrimo rezultatai greičiau atspindi mitybos iššūkius labai senyvame amžiuje, o ne esminius augalinės mitybos trūkumus. Tai nesumenkina gerai žinomos tokių dietų naudos jaunesniems ir sveikesniems suaugusiesiems.
Esminis niuansas: kūno svoris
Labai svarbi detalė – mažesnė tikimybė sulaukti 100 metų tarp mėsos nevalgančių dalyvių buvo pastebėta tik tarp per mažo svorio asmenų. Tarp senyvo amžiaus žmonių, kurių kūno svoris buvo normalus, tokios sąsajos nerasta.
Būti per lengvo svorio vyresniame amžiuje jau seniai siejama su didesne silpnumo ir mirtingumo rizika. Todėl kūno svoris šiuo atveju gali būti pagrindinis paaiškinantis veiksnys.
Reikėtų prisiminti ir tai, kad šis tyrimas yra stebimasis. Jis gali atskleisti sąsajas, tačiau neįrodo priežastinio ryšio. Tai, kad du dalykai pasireiškia kartu, dar nereiškia, jog vienas sukelia kitą.
Gauti duomenys atitinka vadinamąjį „nutukimo paradoksą“ senstant, kai šiek tiek didesnis kūno svoris vėlesniame gyvenime dažnai siejamas su geresne išgyvenamumo tikimybe.
Ką keičia žuvies, pieno produktų ir kiaušinių vartojimas?
Pastebėta, kad mėsos nevalgantiems žmonėms sumažėjusi tikimybė sulaukti 100 metų nebuvo būdinga tiems, kurie savo racione turėjo žuvies, pieno produktų ar kiaušinių. Šie produktai suteikia itin svarbių maistinių medžiagų, padedančių palaikyti raumenų ir kaulų sveikatą: visavertį baltymą, vitaminą B12, kalcį, vitaminą D.
Vyresnio amžiaus žmonės, valgantys taip subalansuotą, bet ne visiškai veganišką mitybą, taip pat dažnai sulaukdavo 100 metų, kaip ir mėsą valgantys tyrimo dalyviai. Tyrėjai daro prielaidą, kad saikingas gyvūninės kilmės produktų įtraukimas į labai senų žmonių racioną gali padėti išvengti nepakankamos mitybos ir liesosios raumenų masės praradimo, palyginti su griežtai augaline mityba.
Ką tai reiškia sveikam senėjimui?
Užuot bandžius atsakyti, kuri dieta „geresnė visiems“, svarbiausia žinia – mitybą reikia derinti prie gyvenimo tarpsnio. Su amžiumi energijos poreikis mažėja (dėl sumažėjusių ramybės energijos sąnaudų), tačiau kai kurių maistinių medžiagų reikia net daugiau.
Vyresnio amžiaus žmonėms ypač svarbu užtikrinti pakankamą baltymų, vitamino B12, kalcio ir vitamino D kiekį – tai padeda išsaugoti raumenų masę ir išvengti silpnumo. Šiame gyvenimo etape nepakankamos mitybos ir nepageidaujamo svorio kritimo prevencija tampa ne mažiau svarbi, o neretai ir svarbesnė už labai tolimų lėtinių ligų rizikos mažinimą.
Augalinė mityba ir toliau gali būti sveikas pasirinkimas, tačiau ypač vėlesniame amžiuje ji dažnai reikalauja atidesnio planavimo ir, kai kuriais atvejais, maisto papildų, kad būtų patenkinti visi organizmo poreikiai.
Galiausiai mūsų mitybos poreikiai 90-ies gali smarkiai skirtis nuo tų, kuriuos turime būdami 50-ies, todėl ir mitybos rekomendacijos turi keistis kartu su amžiumi. Tai, kas tinka jums dabar, vėliau gali reikalauti korekcijų – ir tai yra visiškai normalu.
