Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie klimato kaitos poveikį, tačiau nauji tyrimai rodo, kad reali jūros lygio kilimo grėsmė gali būti dar didesnė, nei manyta iki šiol. Netikslūs ankstesni skaičiavimai reiškia, kad pavojus pakrančių miestams ir bendruomenėms buvo pavojingai nuvertintas.
Jūros lygio kilimas dėl klimato kaitos gali kelti didesnę grėsmę pakrantės teritorijoms, nei manyta anksčiau. Naujas tyrimas atskleidė, kad daugelyje mokslinių darbų buvo nepakankamai įvertintas faktinis pakrančių vandenų lygis, o tai reiškia, jog būsimi užtvindymai gali būti gerokai didesnio masto.
Mokslininkai išanalizavo šimtus mokslinių publikacijų ir rizikos vertinimų ir nustatė, kad maždaug 90 % jų nuvertino bazinį jūros lygį prie krantų vidutiniškai apie 30 centimetrų.
Pasak vieno iš tyrimo autorių, Vageningeno universiteto hidrogeologijos profesoriaus Filipo Minderhaudo, pagrindinė problema slypi skirtinguose metoduose, kuriais matuojamas sausumos aukštis ir jūros lygis. Abi sistemos atskirai veikia tiksliai, tačiau ties sausumos ir vandens riba atsiranda vadinamoji „metodologinė akloji zona“, kai dalis veiksnių tiesiog neįtraukiama į skaičiavimus.
Daugelis tyrimų jūros lygį laikė sąlygine „nulio metrų“ žyma. Tačiau realybėje vandenynas nuolat kinta dėl bangų, potvynių ir atoslūgių, srovių, vėjo bei klimato reiškinių, tokių kaip El Ninjas. Kai kuriuose Indijos ir Ramiojo vandenynų regionuose faktinis skirtumas tarp sąlyginio ir realaus lygio gali siekti maždaug vieną metrą.
Nauji skaičiavimai rodo, kad jei iki šio amžiaus pabaigos jūros lygis pakils daugiau nei metru, užliejama teritorija gali būti apie 37 % didesnė, nei prognozuota ankstesniuose vertinimuose. Toks scenarijus reikštų, kad papildomai rizikuoja atsidurti po vandeniu nuo 77 iki 132 milijonų žmonių.
Didžiausias neatitikimas tarp ankstesnių ir naujų vertinimų fiksuojamas Pietryčių Azijoje ir Ramiojo vandenyno salose, kur gyventojai jau dabar susiduria su klimato kaitos padariniais. Potsdamo klimato kaitos poveikio tyrimų instituto klimatologas Andersas Levermannas pabrėžia, kad ekstremalių potvynių rizika šių regionų gyventojams gali būti gerokai didesnė, nei manyta iki šiol.
Ramiojo vandenyno salų gyventojai pokyčius mato jau dabar. Vanuatu archipelage pakrantės linija traukiasi, nyksta paplūdimiai, o kai kurie namai potvynių metu atsiduria vos už kelių metrų nuo jūros. Kai kuriose vietovėse dėl nuolatinių užtvindymų pakrantės kelius teko perkelti giliau į salos teritoriją.
Tiesa, dalis mokslininkų mano, kad problemos mastas gali būti kiek perdėtas. Prancūzijos geologijos tarnybos tyrėja Gonerī Le Kozannė pažymi, kad matavimo netikslumai yra žinomi mokslo bendruomenei ir jau kurį laiką yra įskaičiuojami planuojant pakrančių infrastruktūrą.
Ekspertai pabrėžia, kad tikslesni duomenys apie jūros lygį yra itin svarbūs vyriausybėms ir miestams, planuojantiems pakrančių apsaugos priemones ir prisitaikymą prie klimato kaitos. Klaidos pradiniuose skaičiavimuose gali stipriai paveikti rizikų prognozes ir apsaugos priemonių kaštus.
Nauji rezultatai paskelbti tuo metu, kai UNESCO ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į dideles spragas žiniose apie tai, kiek anglies dvideginio sugeria vandenynas.
Be to, kitas tyrimas parodė, kad Arkties vandenyne sparčiai didėja povandeninis triukšmas, kuris gali apsunkinti jūroje gyvenančių žinduolių gyvenimą ir dar labiau komplikuoti jau ir taip trapias ekosistemas.
