Daugelis kačių šeimininkų yra patyrę situaciją, kai vos tik galva paliečia pagalvę, augintinis staiga nusprendžia pradėti naktinį bėgimą ar „medžioklę“ ant antklodės krašto. Tokiais momentais gali atrodyti, kad katei visiškai nesvarbu, ar žmogus miega, ar dar nemiega.
Tačiau stebėjimai rodo priešingai – katės gana gerai jaučia mūsų būseną ir reaguoja į miego pokyčius. Jos gali pastebėti net subtilius fiziologinius signalus, kurie žmogui patiems dažniausiai lieka nepastebimi.
Vienas pirmųjų signalų katei yra pasikeitęs kvėpavimo ritmas. Užmigus žmogui kvėpavimas tampa gilesnis, lėtesnis ir tolygesnis. Katės klausa yra gerokai jautresnė nei žmogaus, todėl jos šiuos pokyčius užfiksuoja labai greitai.
Katės gali girdėti daug aukštesnio dažnio garsus nei žmonės. Dėl to jos pastebi net menkiausius kvėpavimo ar judėjimo pokyčius, kurie rodo, kad šeimininkas jau perėjo į poilsio būseną.
Be klausos, katės labai jautriai reaguoja ir į vibracijas. Jos gali jausti subtilius kūno judesius ar aplinkos pokyčius, atsirandančius žmogui užmigus.
Kai kambaryje įsivyrauja tyla ir dingsta įprasti garsai – žingsniai, pokalbiai ar klaviatūros spragtelėjimai – katė tai taip pat suvokia kaip aiškų signalą. Gyvūnas supranta, kad prasidėjo ramybės metas.
Daugelis kačių į lovą ateina tik tada, kai šeimininkas jau giliai miega. Toks elgesys nėra atsitiktinis ir dažnai siejamas su natūraliais instinktais, kurie išliko net namuose gyvenančioms katėms.
Vienas svarbiausių motyvų – šiluma. Žmogaus kūnas yra šiltas, todėl katei tai tampa patrauklia vieta poilsiui, ypač vėsesnėje patalpoje.
Kitas svarbus veiksnys – saugumo jausmas. Miegantis žmogus beveik nejuda, todėl katei tai reiškia stabilią ir nuspėjamą aplinką.
Didelę reikšmę turi ir emocinis ryšys su šeimininku. Jei katė prie žmogaus prisirišusi, ji dažnai nori būti šalia būtent tada, kai abu ilsisi ir yra ramūs.
Įdomu tai, kad ilgiau su tais pačiais žmonėmis gyvenančios katės dažnai prisitaiko prie šeimininko dienos ritmo. Nors iš prigimties jos aktyvesnės naktį, daugelis išmoksta būti ramesnės ar net užmigti panašiu metu kaip žmogus.
Jei katė pradeda triukšmauti būtent tuo momentu, kai jūs bandote užmigti, tai nebūtinai reiškia, kad ji nesupranta jūsų būsenos. Kartais tai gali būti bandymas atkreipti dėmesį prieš jums užmiegant.
Kita vertus, kai kurios katės ramų kvėpavimą ar net lengvą knarkimą suvokia kaip saugumo signalą. Toks fonas joms gali būti raminantis ir padėti atsipalaiduoti.
Mokslininkai kol kas neturi aiškių įrodymų, kad katės galėtų „analizuoti“ mūsų sapnus. Tačiau jų jautrumas kūno kalbai, garsams ir fiziologiniams signalams yra gerai žinomas.
Dėl šios priežasties daugelis kačių mėgsta miegoti prie lovos galo ar šalia pagalvės. Taip jos gali būti arti šeimininko, stebėti aplinką ir tuo pačiu mėgautis bendru poilsiu.
