Patyrę daržininkai dalijasi paprasta, bet veiksminga gudrybe, kaip užsiauginti gausų, tvarkingą bulvių derlių net ir nedideliame sklype. Šis metodas dažnai vadinamas ukrainietišku – bulvės auginamos po šiaudų mulču.
Daugeliui bulvių auginimas vis dar siejasi su ilgomis vagomis, nuolatiniu apkaupimu, ravėjimu ir nemažu fiziniu darbu. Tačiau šiuolaikinėje daržininkystėje vis dažniau pasirenkami sprendimai, leidžiantys dirbti ne sunkiau, o sumaniau: mažinti darbo sąnaudas, didinti derlių ir kartu saugoti dirvožemio derlingumą.
Tradiciniame auginime gumbai sodinami į žemę, bet iš tiesų augalui svarbiausios ne pačios dirvos „gelmės“, o sąlygos: tamsa, pakankama drėgmė, oro patekimas ir apsauga nuo temperatūros svyravimų. Pasirodo, storas šiaudų sluoksnis šias sąlygas gali sukurti ne prasčiau, o kai kada net geriau nei supurenta žemė.
Visų pirma pasirinkite saulėtą vietą. Skirtingai nei įprastai, žemės giliai nekaskite ir neverskite sluoksnių – tai gali pakenkti dirvos mikroflorai. Pakanka negiliai (apie 10–15 cm) supurenti šakėmis ar kultivatoriumi, kad būtų užtikrinta aeracija. Šiame etape galima įterpti komposto arba perpuvusio mėšlo – pradinei augalų mitybai.
Paruoštus, sudygdytus gumbus išdėliokite ant supurentos žemės paviršiaus, laikydamiesi maždaug 30×40 cm schemos. Jų neužkaskite. Tuomet visą plotą gausiai uždenkite šiaudais. Pradinis sluoksnis turi būti storas – ne mažiau kaip 20–25 cm, nes laikui bėgant šiaudai suslūgs ir susispaus.
Svarbu naudoti būtent šiaudus (javų stiebus po kūlimo), o ne šieną. Šiene dažnai būna daug piktžolių sėklų, kurios gali sudygti ir sukelti papildomų rūpesčių.
Vėlesnė priežiūra – vienas didžiausių šio metodo privalumų. Laistyti reikia tik užsitęsus sausrai, nes mulčias puikiai sulaiko drėgmę iš lietaus ir rasos. Ravėjimas ir apkaupimas praktiškai nebereikalingi – piktžolėms sunku prasiskverbti pro storą šiaudų sluoksnį.
Jei mulčo sluoksnis buvo pakankamas, dažniausiai nereikia ir papildomų trąšų: yranti organika palaipsniui maitina augalus. Bulvių stiebai lengvai prasikala pro dangą, o gumbai formuojasi ties riba tarp dirvos ir šiaudų, kur susidaro palankus mikroklimatas.
Derliaus nuėmimas primena ne kasimą, o „lobio paieškas“. Kai bulvienojai pradeda gelsti ir džiūti, užtenka rankomis ar grėbliu praskleisti šiaudus. Gumbai paprastai būna švarūs, lygūs ir nepažeisti, todėl nebereikia rizikuoti kastuvu netyčia perpjauti bulvių.
