Padidėjęs kraujospūdis dažnai vadinamas tyliuoju žudiku, nes daugelis žmonių metų metus nejaučia jokių simptomų. Vis dėlto būtent jis yra viena dažniausių infarktų ir insultų priežasčių. Britų kardiologas Olyveris Segalas atkreipia dėmesį, kad ne visada pakanka vien dietos ir fizinio aktyvumo – kraujospūdį gali kelti ir mažiau akivaizdūs, kasdienybėje pasitaikantys veiksniai. Gydytojas išskiria aštuonias klastingas priežastis, apie kurias vertėtų žinoti kiekvienam.
Daugybė žmonių net neįtaria, kad gyvena su padidėjusiu kraujospūdžiu, nors ši būklė diagnozuojama maždaug kas trečiam suaugusiajam. Kardiologo teigimu, būtent todėl aukštas kraujospūdis vadinamas „tyliuoju žudiku“ – liga ilgai gali nesukelti jokių aiškių požymių, kol nesibaigia staigiu širdies priepuoliu ar insultu.
1. Lėtinis stresas
Užsitęsęs, nuolat pasikartojantis stresas verčia organizmą veikti „ant ribos“ ištisas savaites ir mėnesius, o tai palaipsniui ardo sveikatą. Pasak O. Segalo, nuolatinė įtampa aktyvina nervų sistemą ir skatina streso hormonų – kortizolio ir adrenalino – išsiskyrimą.
Ilgainiui tai lemia kraujagyslių susiaurėjimą, padažnėjusį širdies plakimą ir nuolatinį kraujospūdžio padidėjimą. Be to, lėtinis stresas skatina uždegiminius procesus širdyje ir spartesnį aterosklerozinių plokštelių formavimąsi arterijose.
2. Miego kokybė ir trukmė
Miegas atlieka esminį vaidmenį fizinei ir psichinei sveikatai: jo metu smegenys atsistato, įtvirtinami prisiminimai, reguliuojamos įvairios organizmo funkcijos. Kai miego nuolat trūksta, didėja demencijos, širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo bei cukrinio diabeto rizika.
Kardiologas pabrėžia, kad ypač pavojinga yra obstrukcinė miego apnėja – būklė, kai miego metu dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo arba užkritimo kartojasi trumpi kvėpavimo sustojimai. Tuomet naktį nuolat svyruoja deguonies kiekis kraujyje, o tai sukelia staigius kraujospūdžio šuolius ir gerokai padidina širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
3. Per didelis kofeino vartojimas
Kofeinas daugeliui padeda susikoncentruoti ir pagerina nuotaiką, tačiau jautresniems žmonėms jis gali sukelti nemalonių šalutinių poveikių. Gydytojo Segalo teigimu, kai kuriems žmonėms net įprastas kavos kiekis sukelia kraujospūdžio šuolius, todėl svarbu stebėti savo savijautą po kofeino.
Pagrindiniai padidėjusio jautrumo kofeinui požymiai: nervingumas, širdies plakimo pojūtis, nemiga, nerimas ir virškinimo sutrikimai. Jei pastebite tokius simptomus, vertėtų mažinti kofeino kiekį arba rinktis gėrimus be kofeino.
4. Rūkymas
Pasak britų kardiologo, cheminės medžiagos, esančios cigaretėse, pažeidžia kraujagyslių sieneles ir daro jas „lipnesnes“. Dėl to jose lengviau kaupiasi riebalinės sankaupos ir formuojasi aterosklerozinės plokštelės.
Kai arterijos užsikemša ir kraujo tėkmė tampa ribota, išauga širdies priepuolio ir insulto rizika. Be to, nikotinas sukelia staigų kraujagyslių susiaurėjimą ir ilgainiui negrįžtamai pažeidžia jų sieneles, taip dar labiau didindamas širdies ir kraujagyslių ligų pavojų.
5. Hormonų pokyčiai
Menopauzės metu daugeliui moterų kraujospūdis pradeda svyruoti ir dažnai padidėja. Tai siejama su mažėjančiu estrogeno kiekiu. Dėl šių hormoninių pokyčių kraujagyslės praranda dalį savo elastingumo, tampa standesnės, todėl kraujospūdis lengviau kyla.
O. Segalas pabrėžia, kad kraujospūdžio reguliacijai didelę įtaką turi ir skydliaukės ligos bei antinksčių veiklos sutrikimai. Šios liaukos gamina svarbiausius hormonus, kurie dalyvauja kraujagyslių tonuso, širdies ritmo ir skysčių balanso reguliacijoje.
6. Vaistai
Kardiologas atkreipia dėmesį, kad nemažai dažnai vartojamų vaistų gali padidinti kraujospūdį – tai reiškinys, vadinamas „medikamentine hipertenzija“.
Prie tokių preparatų priskiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), kai kurie vaistai nuo slogos, geriamieji kontraceptikai ir tam tikri antidepresantai. Dažniausiai minimi pavyzdžiai: ibuprofenas, hormoninės kontraceptinės tabletės, kai kurie kortikosteroidai.
Jeigu vartojate šiuos ar panašius vaistus ir pastebite, kad kraujospūdis ėmė kilti, būtina pasitarti su gydytoju – galbūt pavyks pasirinkti kitą gydymo alternatyvą.
7. Pamaininis darbas ir cirkadinio ritmo sutrikimai
Neramus miegas, dažni naktiniai budėjimai ir pamaininis darbas daro rimtą žalą širdies ir kraujagyslių sistemai. Pasak O. Segalo, nuolat besikeičiantis darbo grafikas išderina kraujospūdžio reguliaciją ir didina širdies ligų riziką.
Tyrimai rodo, kad pamainomis dirbantys žmonės dažniau serga hipertenzija būtent dėl sutrikusio cirkadinio ritmo. Normaliai veikiantis „vidinis laikrodis“ naktį sumažina kraujospūdį, tačiau dirbant naktimis šis mechanizmas nebeveikia.
Norint sumažinti žalą, gydytojai pataria kiek įmanoma laikytis pastovaus miego režimo, pasirūpinti visiška tamsa miegamajame (tankios užuolaidos, akių kaukė), naudoti ausų kištukus ir vengti kofeino prieš miegą.
8. Socialinė izoliacija ir psichikos sveikata
Įrodyta, kad vyresnio amžiaus žmonės, kurie gyvena vieni ir retai bendrauja, dažniau kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio. Socialinė izoliacija, pasak kardiologo, veikia kaip nuolatinis streso veiksnys.
Vienatvė, užsitęsęs nerimas ir negydoma depresija vis dažniau pripažįstami reikšmingais širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktoriais. Jie veikia tiek per elgesio pokyčius (prastesnė mityba, mažesnis fizinis aktyvumas, didesnis alkoholio ar tabako vartojimas), tiek per fiziologinius mechanizmus (padidėjęs streso hormonų lygis, silpnesnė imuninė sistema, didesnė uždegimo tikimybė).
Manoma, kad vienišumas ir nuolatinė psichologinė įtampa ne tik tiesiogiai kelia kraujospūdį, bet ir didina kitų sveikatos problemų, tokių kaip nutukimas ar imuniteto susilpnėjimas, riziką.
