Nuo aviacijos kuro, sudeginamo vykdant antskrydžius, iki aitraus dūmų debesies iš degančių naftos sandėlių – konfliktas Artimuosiuose Rytuose daro didžiulę žalą gamtai ir klimatui. Naujienų agentūra „AFP“ pakalbino ekspertus apie aplinkosaugines karo sąnaudas, kurios dažnai lieka nepastebėtos.
„JAV ir Izraelio lėktuvai, skrisdami virš Persijos įlankos ir vykdydami misijas virš Irano, sunaudoja milžiniškus kiekius degalų“, – „AFP“ teigė Londono „Queen Mary University“ tyrėjas Benjaminas Neimarkas. Pasak jo, nuolatinis nepastebimų bombonešių ir naikintuvų budėjimas ore reikšmingai didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
„JAV karinis jūrų laivynas taip pat turi didelę flotilę, kuri kurį laiką veiks toli nuo namų“, – sakė B. Neimarkas. „Tai didelis skaičius karių, kuriuos reikia pamaitinti, apgyvendinti, o darbas vyksta visą parą. Tie plaukiojantys miestai reikalauja energijos.“
Dalis jos užtikrinama taršiais dyzeliniais generatoriais, nors dauguma didesnių lėktuvnešių varomi branduoline energija, kuri sukelia gerokai mažesnes emisijas nei iškastinis kuras.
Vertindami bendrą konfliktų poveikį aplinkai, daugelis ekspertų įskaičiuoja viską: nuo ginklų ir sprogmenų gamybos iki pokarinės rekonstrukcijos. Viename recenzuojamame žurnale „One Earth“ publikuotame tyrime teigiama, kad paskutinis konfliktas Gazos ruože sugeneravo apie 33 mln. tonų CO₂ ekvivalento – tai prilygsta maždaug 7,6 mln. benzininių automobilių emisijoms arba metiniam nedidelės valstybės, tokios kaip Jordanija, taršos kiekiui.
Kituose vertinimuose nurodoma, kad karas Ukrainoje lėmė daugiau kaip 300 mln. tonų papildomų emisijų – tai atitinka Prancūzijos metinį išmetimų lygį. Šį skaičiavimą parengusi iniciatyva „Initiative on GHG Accounting of War“ įtraukė karines operacijas ir atstatymo darbus, miškų gaisrus bei pailgėjusius skrydžių maršrutus.
Konfliktas vyksta Hormūzo sąsiaurio regione – tai itin svarbus naftos ir dujų transporto kelias į pasaulines rinkas, kurios priklausomos nuo Persijos įlankos energijos išteklių. Pasak B. Neimarko, per siaurą akvatoriją plaukiantys tanklaiviai, taip pat regiono naftos perdirbimo gamyklos bei naftos ir dujų saugyklos „tampa taikiniais“.
„Akivaizdu, kad šis konfliktas kitoks“, – pridūrė ekspertas. „Jau matėme daug išpuolių prieš naftos perdirbimo objektus. Tokios toksiškos liepsnos yra mirtinos ir turi didžiulę klimato kainą.“
Istorinis pavyzdys – pirmojo Persijos įlankos karo metu 10-ajame dešimtmetyje padegti Kuveito naftos gręžiniai. Jie degė mėnesius ir, skaičiuojama, į atmosferą galėjo išmesti nuo 130 iki 400 mln. tonų CO₂ ekvivalento.
Nuo konflikto pradžios vasario 28 d. buvo fiksuojamas staigus naftos kainų šuolis, o dėmesys dar kartą krypsta į pasaulinę transformaciją link švaresnių, klimatui palankesnių energijos šaltinių.
„Institute for Sustainable Development and International Relations“ atstovas Andreasas Rudingeris sakė, kad ekonominės karo pasekmės didina spaudimą sprendimų priėmėjams „mažinti kainų spaudimą klimato veiksmų sąskaita“.
Pasak jo, Briuselis patiria spaudimą švelninti prekybos taršos leidimais taisykles, reaguojant į augančias energijos kainas, o kai kurios vyriausybės ėmėsi priemonių padėti vairuotojams įsigyti degalų.
Vis dėlto A. Rudingeris įžvelgia ir „optimistiškesnę perspektyvą“: „Grynu ekonominiu požiūriu… augančios iškastinio kuro kainos daro dekarbonizacijos ir elektrifikacijos sprendimus patrauklesnius.“
Jis priminė, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą, kuri Europoje smarkiai pakėlė energijos kainas, išaugo šilumos siurblių populiarumas.
Ilgesnėje perspektyvoje energijos brangimas, kurį didina karas Artimuosiuose Rytuose, turėtų mažinti paklausą – tai atitinka ekonomistų vadinamą kainos elastingumo principą.
Be klimato klausimų, išpuoliai prieš energetikos infrastruktūrą, tanklaivius ir karinius taikinius, kaip teigia ekspertai, teršia orą ir vandenį bei paskleidžia itin toksiškas medžiagas.
Teherane pastarąjį savaitgalį atakos prieš kuro sandėlius, pranešama, kuriam laikui panardino miestą į tamsą, o virš degančių naftos objektų kilo nuodingi juodi dūmų debesys.
Mathilde Jourde iš „Institute for International and Strategic Relations“ („IRIS“) teigė, kad branduolinių, karinių ir energetikos objektų atakavimas turi „ypač taršų“ poveikį orui, vandeniui ir dirvožemiui.
„Tik pradedame suprasti problemos mastą, tačiau jau dabar aišku, kad šimtai apgadintų objektų Irane ir kaimyninėse šalyse kelia grėsmę žmonėms ir aplinkai“, – „AFP“ sakė „Conflict and Environment Observatory“ („CEOBS“) direktorius Dougas Weiras. „Ypač neramina žala naftos infrastruktūrai, kariniams objektams ir jautriai Persijos įlankos jūrinei aplinkai“, – apibendrino jis.
