Yra sodo darbų tradicijų, kurioms tiek metų, kad retas ryžtasi jas kvestionuoti. Viena jų – medžių kamienų balinimas. Vis dėlto vis daugiau sodininkų ieško paprastesnių, greitesnių ir pigesnių sprendimų. Pasirodo, įprastą balinimą gali pakeisti netikėta alternatyva – senos kaproninės pėdkelnės.
Idėja skamba neįprastai, tačiau, pasak sodininkų, ji veikia. Kapronas yra elastingas, praleidžia orą, todėl kamienas gali „kvėpuoti“, o drėgmė po medžiaga nesikaupia. Šviesi medžiaga taip pat atspindi saulės spindulius ir padeda apsaugoti žievę nuo perkaitimo.
Vis dėlto svarbu laikytis kelių taisyklių. Rekomenduojama rinktis šviesias arba kūno spalvos pėdkelnes – juodų geriau nenaudoti, nes tamsi medžiaga traukia šilumą, o to kaip tik siekiama išvengti. Pėdkelnes galima perkirpti išilgai arba vynioti nesukarpytas, spirale nuo apačios į viršų. Vynioti reikia tvirtai, nepaliekant tarpų.
Daugiausia dėmesio patariama skirti apatinei kamieno daliai ir vietoms, kur prasideda skeletinių šakų išsišakojimai – ten žievė dažnai būna jautriausia ir labiausiai nukenčia nuo saulės bei temperatūrų svyravimų.
Be apsaugos nuo šalčio ir staigių oro pokyčių, kapronas, pasak praktikuojančiųjų, atlieka ir dar vieną funkciją – apsunkina skruzdėlių bei kai kurių vabzdžių patekimą ant kamieno. Pėdkelnės priglunda prie žievės, todėl nelieka patogių „takų“ ar plyšių, kuriais kenkėjai galėtų užlipti ar įsikurti žievės įtrūkimuose.
Didžiausias šio metodo privalumas – jis nieko nekainuoja. Suplyšusių pėdkelnių dažniausiai turi beveik kiekvienas, o žinant šį triuką per kurį laiką galima pasiruošti apsaugą visam sodui.
