Laikas bėga vienodai, tačiau žmogaus senėjimas ne visuomet vyksta tolygiai. Vaikystėje organizmas sparčiai auga, ankstyvoje suaugystėje pokyčiai dažnai stabilizuojasi, o vėliau, bėgant dešimtmečiams, senėjimo procesai ima greitėti.
Vienas 2025 m. paskelbtas tyrimas nustatė amžių, kai šis pagreitėjimas dažniausiai tampa ryškus – maždaug apie 50-uosius gyvenimo metus. Tyrėjų teigimu, po šios ribos audiniai ir organai sensta statesne trajektorija nei ankstesniais dešimtmečiais, o vienos greičiausiai prastėjančių struktūrų yra kraujagyslės.
„Remdamiesi su senėjimu susijusiais baltymų pokyčiais, sukūrėme audiniams specifinius proteominius amžiaus laikrodžius ir apibūdinome organų lygmens senėjimo trajektorijas“, – moksliniame darbe rašo „Kinijos mokslų akademijos“ mokslininkų vadovaujama komanda.
„Laiko analizė atskleidė senėjimo lūžį apie 50 metų amžių, o kraujagyslės yra audinys, kuris sensta anksti ir yra ypač jautrus senėjimui“, – teigiama publikacijoje.
Žmogus, palyginti su dauguma kitų žinduolių, gyvena neįprastai ilgai, tačiau toks ilgaamžiškumas turi kainą. Viena jų – organų funkcijų silpnėjimas, dėl kurio didėja lėtinių ligų rizika.
Kadangi iki šiol ribotai suprantama, kaip skirtingi organai sensta atskirai, tyrėjai nusprendė įvertinti, kaip laikui bėgant kinta baltymai įvairiuose audiniuose.
„Mūsų rezultatai sudaro pagrindą sisteminiam žmogaus senėjimo supratimui per baltymų prizmę“, – rašo autoriai.
Tyrimo metu buvo surinkti audinių mėginiai iš 76 organų donorų, kurių amžius svyravo nuo 14 iki 68 metų. Visi jie mirė dėl nelaimingų atsitikimų sukeltos trauminės galvos smegenų traumos. Taip pat buvo paimti kraujo mėginiai.
Iš viso analizuota 516 mėginių iš 13 skirtingų audinių, apimančių septynias organizmo sistemas: širdies ir kraujagyslių (širdis ir aorta), virškinimo (kepenys, kasa ir žarnynas), imuninę (blužnis ir limfmazgis), endokrininę (antinksčiai ir baltasis riebalinis audinys), kvėpavimo (plaučiai), dangos (oda) ir raumenų bei skeleto (raumenys).
Komanda sudarė šiuose audiniuose aptinkamų baltymų katalogą ir vertino, kaip jų kiekiai kito didėjant donorų amžiui. Tyrėjai nurodo identifikavę tiek konkretiems audiniams būdingus baltymus, tiek ir tokius, kurie paplitę daugelyje audinių ir svarbūs bazinėms organizmo funkcijoms.
Palyginę rezultatus su ligų ir su jomis siejamų genų duomenų bazėmis, mokslininkai nustatė, kad su amžiumi didėjo 48 su ligomis susijusių baltymų raiška. Tai apėmė su širdies ir kraujagyslių ligomis susijusius pokyčius, audinių fibrozę, suriebėjusių kepenų ligą ir su kepenimis susijusius navikus.
Ryškiausi pokyčiai, pasak autorių, fiksuoti 45–55 metų amžiaus intervale. Būtent tuo metu daugelyje audinių vyko reikšmingas proteominis persitvarkymas, o didžiausi pokyčiai pastebėti aortoje – tai rodė didelį šio audinio jautrumą senėjimui.
Nuoseklesni pokyčiai taip pat užfiksuoti blužnyje ir kasoje. Kasa yra pilvo ertmėje esantis organas, gaminantis fermentus ir hormonus, kurie reikalingi maistinių medžiagų skaidymui ir įsisavinimui.
Siekdami patikrinti savo išvadas, tyrėjai išskyrė su senėjimu siejamą baltymą iš pelių aortos ir suleidę jį jauniems gyvūnams stebėjo rezultatą. Baltymu gydytos pelės demonstravo prastesnį fizinį pajėgumą: sumažėjo jėga, ištvermė, taip pat pablogėjo pusiausvyra ir koordinacija, be to, pasireiškė ryškūs kraujagyslių senėjimo žymenys.
Autoriai primena, kad raumenų jėga, ypač plaštakos suspaudimo jėga, yra svarbi gebėjimui susidoroti su su amžiumi susijusiomis ligomis ir traumomis. Taip pat minima, kad ankstesni tyrimai buvo nustatę ir kitus senėjimo „pikų“ laikotarpius – apie 44-uosius ir apie 60-uosius metus – susijusius su metabolizmo, širdies ir kraujagyslių, odos, raumenų, imuninės sistemos reguliavimo bei inkstų funkcijos pokyčiais.
2025 m. publikacijos išvados rodo, kad žmogaus senėjimas yra sudėtingas, etapais vykstantis procesas, apimantis skirtingas organizmo sistemas nevienodu tempu. Pasak mokslininkų, geresnis supratimas, kada ir kaip senėjimas paveikia konkrečias kūno dalis, ateityje gali padėti kurti tikslingesnes medicinines intervencijas.
„Mūsų tyrimas siekia sukurti išsamų daugelio audinių proteominį atlasą, apimantį 50 metų viso žmogaus senėjimo procesą, paaiškinantį baltymų homeostazės disbalanso mechanizmus senstančiuose organuose ir atskleidžiantį tiek universalius, tiek audiniams būdingus senėjimo dėsningumus“, – rašo autoriai.
„Šios įžvalgos gali padėti kurti tikslines intervencijas senėjimui ir su amžiumi susijusioms ligoms, taip atveriant kelią geresnei vyresnio amžiaus žmonių sveikatai“, – teigiama straipsnyje.
Tyrimas publikuotas žurnale „Cell“.
