K. Starmeris ramina dėl energijos krizės, bet ekspertai perspėja: ar tai tik tyla prieš audrą?
Jungtinės Karalystės pareigūnai kol kas nemano, kad energetikos krizės akivaizdoje gyventojams reikėtų mažinti kuro vartojimą, nors Europoje ir Australijoje vis garsiau skamba raginimai keisti įpročius.
Kol Briuselis ir Kanbera įspėja apie Artimųjų Rytų karo poveikį energijos tiekimui ir ragina visuomenę atitinkamai elgtis, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris trečiadienį kreipdamasis į šalį tokių patarimų sąmoningai vengė.
Per spaudos konferenciją Dauningo gatvėje paklaustas, ar jau metas gyventojams „prisidėti“ ir sumažinti vartojimą, K. Starmeris teigė, kad Vyriausybė situaciją stebi, tačiau kol kas laikysis dabartinių priemonių.
Šis tonas ryškiai skyrėsi nuo Europos energetikos komisaro Dano Jørgenseno vertinimo. Jis antradienį perspėjo, kad Europai gresia „labai rimta situacija“, o grįžimo į įprastas vėžes artimiausiu metu esą nesimato. Komisaro teigimu, gyventojai turėtų vadovautis Tarptautinės energetikos agentūros rekomendacijomis: jei įmanoma, dirbti iš namų, mažinti važiavimo greitį, dalintis automobiliais ir dažniau rinktis viešąjį transportą.
Tuo metu Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese trečiadienį per retą kreipimąsi į tautą ragino tuos, kurie gali, į darbą vykti viešuoju transportu, o ne automobiliu. Jis perspėjo, kad „ateinantys mėnesiai gali būti nelengvi“, nes Australija smarkiai priklauso nuo kuro importo iš Artimųjų Rytų.
Ramesnę laikyseną Jungtinė Karalystė aiškina vidiniais vertinimais: nepaisant pasaulinių naftos ir dujų srautų trikdžių, susijusių su gabenimu per Hormūzo sąsiaurį, šalies tiekimo padėtis kol kas esą nėra tokia, kad reikėtų raginti gyventojus keisti elgesį.
„Šiuo metu nėra jokio neatidėliotino susirūpinimo dėl tiekimo. Tai ne COVID-19 – tiekimo situacija kiekvienoje šalyje skirtinga“, – anonimiškai teigė vienas Vyriausybės pareigūnas, neturėjęs leidimo kalbėti viešai.
Jungtinė Karalystė yra grynoji naftos importuotoja, tačiau vieno svarbaus produkto – benzino – atžvilgiu yra apsirūpinanti ir net eksportuojanti. Pasak buvusio Vyriausybės energetikos pareigūno Adamo Bello, šalis taip pat fiziškai yra toliau nuo Azijos rinkų, kurios, jo teigimu, yra „labiausiai paveiktos“ Artimųjų Rytų tiekimo krizės.
Vis dėlto A. Bellas pridūrė, kad „tai – tariamas karas“, ir prognozavo, jog iki balandžio pabaigos Jungtinė Karalystė gali būti priversta skelbti panašius įspėjimus kaip ir kitos valstybės – tuomet, jo vertinimu, tiekimas pradės pastebimai įsitempti.
Publikacijoje taip pat pažymima, kad šalies politinėje darbotvarkėje vėl svarstoma, kiek valstybė galėtų ir turėtų kompensuoti augančias energijos sąskaitas, kartu akcentuojant, jog pakartotinai „gelbėti“ visų išlaidų valstybė nepajėgtų, tačiau politiškai ignoruoti problemos Vyriausybei būtų sudėtinga.
Be to, minima, kad viena Elono Musko bendrovei „Tesla“ priklausanti patronuojamoji įmonė gavo licenciją tiekti elektrą.
0 komentarai