Senstant žmogaus imuninė sistema pamažu silpnėja, todėl organizmas tampa kur kas pažeidžiamesnis ligoms. Mokslininkai atrado naują būdą atjauninti vieną pagrindinių imuninės sistemos grandžių, kuris ateityje galėtų padėti ilgiau išlikti sveikiems.
Masacio technologijos instituto (MIT) ir Harvardo universiteto Broad instituto tyrėjų komanda dėmesį sutelkė į užkrūčio liauką – nedidelį organą prie širdies, itin svarbų T limfocitų (T ląstelių) formavimuisi. Šios imuninės ląstelės veikia tarsi apsauginiai: atpažįsta ir naikina įvairias grėsmes, pavyzdžiui, vėžines ląsteles ar infekcijas.
Jau nuo ankstyvos brandos užkrūčio liauka ima mažėti ir lėtinti savo veiklą, todėl T ląstelių gamyba smarkiai sumažėja. Atliekant tyrimus su pelėmis, mokslininkams pavyko perprogramuoti dalį kepenų audinio taip, kad jis veiktų kaip savotiškas užkrūčio liaukos pakaitalas ir siųstų signalus, skatinančius T ląstelių gamybą.
Naujas požiūris į imuninės sistemos atjauninimą
„Senstant imuninė sistema pradeda silpti“, – aiškina MIT neuromokslininkas Mirco Friedrich. – „Norėjome rasti būdą, kaip šią apsauginę funkciją išlaikyti kuo ilgiau. Būtent tai paskatino mus ieškoti priemonių imunitetui sustiprinti.“
Pirmiausia tyrėjai palygino jaunų ir senų pelių imuninę sistemą. Taip jie nustatė tris pagrindinius signalinius baltymus, kurių kiekis su amžiumi ryškiai sumažėja: DLL1, FLT3-L ir IL-7. Šie baltymai atsakingi už tai, kad iš kamieninių ar pirmtakinių ląstelių formuotųsi T ląstelės ir kad jos išliktų sveikos bei funkciškai aktyvios.
mRNR terapija: kepenys kaip baltymų gamybos „fabrikas“
Vėliau buvo sukurta speciali mRNR (informacinės ribonukleorūgšties) terapija. mRNR veikia tarsi instrukcijų rinkinys, pagal kurį ląstelės gamina baltymus. Šį terapinį mišinį mokslininkai pakartotinai suleido į senesnių pelių kepenis, taip paskatindami pageidaujamų signalinių baltymų gamybą.
Kepenys yra vienas pajėgiausių baltymų gamybos organų net ir senstant. Be to, per kepenis teka kraujas iš skrandžio ir žarnyno, o pats organas yra palyginti lengvai pasiekiamas terapiniams suleidimams. Visa tai daro kepenis itin patraukliu taikiniu tokio tipo gydymui.
Senoms pelėms, kurioms keturias savaites buvo taikyta mRNR terapija, fiksuotas akivaizdus tiek T ląstelių skaičiaus, tiek jų įvairovės padidėjimas. Šios pelės stipriau reagavo į skiepus ir geriau kovojo su vėžiniais navikais – tai rodo atjaunėjusios, stipresnės ir sveikesnės imuninės sistemos požymius.
„Mūsų metodas yra dirbtinis, inžinerinis požiūris“, – sako MIT neuromokslininkas Feng Zhang. – „Mes tarsi perkonstruojame organizmą taip, kad jis imituotų užkrūčio liaukos išskiriamų veiksnių sekreciją.“
Laikinas poveikis – didelis saugumo privalumas
Labai svarbu tai, kad per kepenis paskatinta T ląstelių gamyba buvo laikina. Tai mažina riziką per stipriai suaktyvinti imuninę sistemą, nes tokia būsena gali sukelti lėtinį uždegimą arba net paskatinti autoimunines reakcijas, kai organizmas ima pulti savo paties audinius.
Nors rezultatai atrodo labai viliojantys, kol kas jie gauti tik su pelėmis. Norint patvirtinti, kad tai iš tiesų veiksmingas ir saugus metodas žmonėms, būtini tolesni tyrimai. Mokslininkai planuoja plėsti savo darbą, tirdami ir kitas gyvūnų rūšis, papildomus signalinius baltymus bei skirtingus imuninės sistemos ląstelių tipus.
Perspektyva ateičiai: ilgesnis sveiko gyvenimo laikotarpis
Ankstesni bandymai atjauninti T ląstelių gamybą dažnai rėmėsi tiesioginiu imuninės sistemos aktyvatorių leidimu į kraują. Tokios intervencijos neretai sukeldavo šalutinius poveikius ir reikšmingą riziką. Naujas, kepenimis paremtas metodas leidžia tikėtis saugesnės ir labiau kontroliuojamos alternatyvos.
„Jeigu pavyktų atkurti tokią esminę sistemą kaip imunitetas, galėtume padėti žmonėms ilgiau išlikti be ligų“, – teigia Zhang.
