Izraelio parlamentas pirmadienį ryte patvirtino 2026 m. biudžetą, kuriame numatyta gerokai padidinti karines išlaidas, nes šalis tebekariauja keliais frontais.
Įstatymų leidėjai priėmė biudžetą 62 balsais už ir 55 balsais prieš. Šis balsavimas padėjo išvengti automatinio vyriausybės paleidimo ir pirmalaikių rinkimų, kuriuo pagal Izraelio įstatymus būtų reikėję rengti, jei biudžetas nebūtų priimtas iki kovo pabaigos.
Siūlomas bendras 2026 m. išlaidų biudžetas sudaro apie 850 mlrd. Izraelio šekelių (NIS) arba 270 mlrd. JAV dolerių.
„Atnaujinant biudžetą ir atsižvelgiant į operaciją „Riaumojantis liūtas“, gynybos ministerijos biudžetas papildytas daugiau kaip 30 mlrd. šekelių (apie 10 mlrd. JAV dolerių), taigi jis tampa didesnis nei 142 mlrd. šekelių (45 mlrd. JAV dolerių)“, – sakoma parlamento pareiškime, kuriame vartojamas Izraelio karo su Iranu pavadinimas.
Izraelio išlaidos gynybai nuolat didėjo nuo tada, kai prasidėjo karas Gazos Ruože po islamistų grupuotės „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį 2023 m. spalio 7 d.
Be to, kad nuo vasario 28 d. kartu su JAV pradėjo naują karą su Iranu, Izraelis taip pat kovoja su Irano remiamu islamistų judėjimu „Hezbollah“ pietų Libane.
Prieš balsavimą įstatymų leidėjai vėlų sekmadienio vakarą aptarė biudžeto siūlymus. Kraštutinių dešiniųjų finansų ministras Bezalelis Smotrichas pavadino šį biudžetą „istoriniu lūžiu“ Izraeliui.
„Esame pajėgūs pertvarkyti Artimuosius Rytus. Šis biudžetas leidžia valstybei laimėti‘, – sakė B. Smotrichas.
„Priimame šį biudžetą valdant dešiniųjų vyriausybei, kuri yra pasiryžusi dirbti iki kadencijos pabaigos ir įgyvendinti savo tikslus saugumo, ekonomikos bei teismų reformos srityse. Ši kadencija bus prisimenama kaip istorinis Izraelio valstybės lūžis, iš naujo apibrėžiantis mūsų požiūrį tiek į saugumą, tiek į ekonomiką“, – pridūrė B. Smotrichas.
Jis taip pat gyrė Izraelio makroekonominius rodiklius, kurie, nepaisant karo, yra „stulbinantys“.
„Didžiausia vagystė“
Pagrindinis opozicijos lyderis Yairas Lapidas pavadino biudžetą „didžiausia vagyste valstybės istorijoje“.
„Šeši milijardai šekelių yra koalicinės lėšos, kurias ši vyriausybė skiria sau – korupcijai ir [ultraortodoksų] karinės tarnybos vengimui, – sakė Y. Lapidas. – Izraelio visuomenė nėra kvaila. Ji supranta, kad šis biudžetas yra netikėta nauda korumpuotiems ir vengiantiems atsakomybės – puotaujantiems mūsų sąskaita.“
Anksčiau šią savaitę Y. Lapidas užsipuolė vyriausybę dėl jos elgesio kare su Iranu, ypač kritikavo vėlavimą priimti teisės aktus, kurie leistų šaukti ultraortodoksus žydus, kurie dažniausiai atleidžiami nuo karinės tarnybos.
Įstatymas atspindi didelės daugumos izraeliečių, vis labiau nepritariančių ultraortodoksų atleidimui nuo karinės prievolės, reikalavimus.
Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, kuris, norėdamas išlaikyti valdžią, remiasi savo ultraortodoksinių partijų sąjungininkais, atidėlioja įstatymo priėmimą.
Dėl smarkiai padidėjusių gynybos išlaidų biudžete visoms kitoms ministerijoms biudžetai bus apkarpyti trimis procentais, o tai taip pat griežtai kritikavo Y. Lapidas.
Tačiau B. Netanyahu vyriausybė, kurios išlikimas priklauso nuo ultraortodoksų ir naujakurių sąjungininkų paramos, patvirtino ženklų lėšų padidinimą, skirtą išimtinai jiems.
Ultraortodoksų partijos gaus daugiau kaip 750 mln. dolerių papildomų lėšų jų kontroliuojamoms privačioms mokykloms.
Nepaisant to, kad visi civiliniai biudžetai buvo gerokai apkarpyti, finansavimas nausėdijoms liko nepakitęs, teigiama prieš jas nusistačiusios Izraelio nevyriausybinės organizacijos „Peace Now“ ataskaitoje.
Joje ši priemonė pasmerkta kaip „valstybės lėšų grobstymas vidury baltos dienos“ nedidelės vyriausybei palankių rinkėjų grupės naudai.
Gruodžio 4 d. vyriausybė pritarė, kad per penkerius metus būtų išleista daugiau kaip 875 mln. dolerių nausėdijų, kurios pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos, plėtrai okupuotame Vakarų Krante.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
