Didžiausios Europos oro linijos, reaguodamos į Irane vykstančio karo sukeltą aviacinių degalų kainų šuolį, kelia bilietų kainas, o dalis vežėjų jau atšaukia skrydžius. Rinkos dalyviai neatmeta, kad prie šių sprendimų netrukus prisijungs ir daugiau bendrovių.
Į Europą gabenamo reaktyvinių lėktuvų kuro (žibalo) kaina šią savaitę pasiekė rekordą – beveik 1 700 JAV dolerių už toną. Tai daugiau nei dvigubai viršija lygį, buvusį iki JAV ir Izraelio smūgių Iranui, po kurių Teheranas didžiąją dalį laivybos nukreipė nuo Ormūzo sąsiaurio.
„Mano bendrovės vidutinis pelnas yra apie 10 eurų nuo vieno keleivio. Papildomų kaštų absorbuoti tiesiog neįmanoma“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje „Airlines for Europe“ (A4E) viršūnių susitikime sakė „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.
Kuro kainų šuolis jau turi apčiuopiamų pasekmių. Skandinavijos oro bendrovė „SAS“ pranešė atšauksianti mažiausiai tūkstantį skrydžių – daugiausia vidaus maršrutų Norvegijoje.
„Reaktyvinių degalų kaina per 10 dienų padvigubėjo. Net jei stengiamės kuo daugiau kaštų prisiimti patys, tai yra šokas, kuris tiesiogiai smogia aviacijos industrijai“, – Švedijos verslo dienraščiui sakė „SAS“ vadovas Anko van der Werffas.
Tuo metu „Air France-KLM“ praėjusią savaitę pranešė didinsianti tolimųjų skrydžių ekonominės klasės bilietų kainas 50 eurų, siekdama kompensuoti išaugusias kuro sąnaudas.
Vis dėlto nemažai oro linijų tikina turinčios pakankamas degalų atsargas, kurios trumpuoju laikotarpiu leidžia amortizuoti kainų svyravimus ir tęsti skrydžius be staigių pokyčių.
„Matome trumpalaikį kuro kainų šuolį, tačiau dauguma čia esančių oro linijų yra gerai apsidraudusios, todėl poveikis kaštams ribotas. Tačiau bet kokios sąnaudos galiausiai bus perkeltos vartotojams“, – teigė „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary.
Pasak jo, lemiamas klausimas yra konflikto trukmė. „Jei viskas baigsis per artimiausią mėnesį ar du, kaip daug kas tikisi, trikdžių nenumatome. Bet jei karas tęstųsi šešis, aštuonis ar devynis mėnesius ir Ormūzo sąsiauris liktų uždarytas, tuomet problemų tikrai bus“, – perspėjo M. O’Leary.
C. Spohras pažymėjo, kad trumpuoju laikotarpiu kelionių paklausa išlieka didelė, nes žmonės siekia grįžti namo Europoje arba Azijoje, o tai kol kas padeda saugoti oro bendrovių finansinius rezultatus. Vis dėlto, jo teigimu, vidutiniu laikotarpiu situacija gali pasikeisti.
„Tačiau vidutiniu laikotarpiu, būkime atviri, kuro kaina ir bilietų kainos turės įtakos paklausai – mums visiems teks pamatyti, kaip tai suveiks“, – sakė jis.
Kylančios kuro kainos jaučiasi ir kitoje Atlanto pusėje, nors JAV oro bendrovės kol kas bilietų kainų dar nedidina – jos teigia vis dar matančios tvirtą paklausą.
„Dabar matote šį šuolį per pastarąsias porą savaičių, kuris kelia kainas į viršų“, – sakė JAV aviacijos asociacijos „Airlines for America“ vadovas Christopheris Sununu.
Jo teigimu, degalų brangimas ypač skausmingas dėl didelės kuro dalies bendrose sąnaudose: „Jei naftos kaina už barelį pakyla nuo 60 iki 100 dolerių, reaktyvinių degalų kaina tikriausiai padvigubėja. 25 proc. lėktuvo išleidimo į orą kaštų sudaro kuras.“
C. Sununu taip pat išreiškė viltį, kad JAV pavyks užtikrinti Ormūzo sąsiaurio saugumą per artimiausias 40 dienų, pageidautina iki JAV vasaros sezono pradžia laikomos Atminimo dienos (gegužės 25 d.).
Analitikai ir oro bendrovės atidžiai stebi ir draudimo kainas skrydžiams į Persijos įlankos regioną, kai Iranas atsakomaisiais veiksmais raketomis ir dronais atakuoja oro uostus.
„Mes neskraidome ten, kur pavojinga. Tai, kad kiti skraido, tikrai nereiškia, jog skraidysime ir mes“, – pabrėžė C. Spohras.
ES Aviacijos saugos agentūra „EASA“ rekomendavo oro bendrovėms vengti oro erdvės virš konfliktų paveiktų Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos teritorijų iki kovo 27 d. Šiame informaciniame biuletenyje nurodytos 11 valstybių: Bahreinas, Iranas, Irakas, Izraelis, Jordanija, Kuveitas, Libanas, Omanas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Saudo Arabija.
Paklaustas, kas gali vykti toliau, M. O’Leary teigė, kad prognozuoti itin sudėtinga. „Neįmanoma pasakyti – nė vienas iš mūsų nežino, kas nutiks Irane. Labai sunku įsivaizduoti, kad JAV ir Izraelis išlaikytų tokį intensyvumą ilgiau nei dar penkias ar šešias savaites“, – sakė jis.
Europos oro vežėjai taip pat nuogąstauja, kad gali būti uždarytas svarbus oro koridorius virš Azerbaidžano, kuris yra reikšmingas skrydžiams tarp Europos ir Azijos.
