Eskalacija Hormūzo sąsiauryje įgauna pagreitį: komerciniai laivai praneša apie atakas, o Jungtinės Valstijos imasi veiksmų prieš, kaip įtariama, „Irano“ vykdomas jūrinių minų klojimo operacijas. Tai kursto baimes dėl dar didesnių trikdžių pasaulinei laivybai ir energijos tiekimui.
Siauras vandens kelias tarp Irano ir Omano laikomas vienu svarbiausių pasaulinių energetikos „butelio kaklelių“ – juo juda maždaug penktadalis pasaulinės naftos tiekimo. Europa šiuo maršrutu gauna degalų importą ir žaliavas perdirbimui, įskaitant dyzeliną bei reaktyvinius degalus, o prasidėjus karui tarp JAV, Izraelio ir Irano energijos kainos jau kilo.
Įtampą dar labiau didina pranešimai, kad Iranas gali ruoštis sąsiauryje dislokuoti jūrines minas. Dėl šios grėsmės Vašingtonas, kaip skelbiama, taikėsi į įtariamus minų klojimu užsiimančius laivus.
Įspėjimai pasiekė ir Europos laivų savininkus. Graikijos laivybos ministerija laivybos bendrovėms išplatino vidinį pranešimą, kuriame perspėjo, kad Hormūzo sąsiauris jau gali būti užminuotas arba tai gali būti padaryta artimiausiu metu.
„Remiantis JAV žvalgybos agentūrų informacija, apie kurią pranešė tarptautinė ir vietos žiniasklaida, teigiama, kad Iranas arba jau užminavo, arba gali užminuoti Hormūzo sąsiaurį. Atsižvelgiant į tai, kad galimas teritorijos užminavimas kelia itin rimtą grėsmę navigacijos saugumui, laivybos bendrovės ir graikų laivų kapitonai turėtų tai įtraukti į rizikos vertinimą ir stebėti situacijos raidą“, – nurodyta pranešime.
„JAV Centrinė vadovybė“ socialiniuose tinkluose vėlai antradienį paskelbė sudavusi smūgius 16 „Irano“ laivų, kurie, kaip įtariama, galėjo būti susiję su minų klojimu netoli sąsiaurio. Kol kas neaišku, ar kokios nors minos buvo sėkmingai dislokuotos.
Tuo pat metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo Teheraną dėl griežtų pasekmių, jei minavimo veiksmai tęsis.
„Jei Iranas išdėliojo bet kokias minas Hormūzo sąsiauryje, mes norime, kad jos būtų nedelsiant pašalintos“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ antradienį rašė D. Trumpas, pridurdamas, kad JAV pajėgos „visam laikui eliminuotų“ bet kokį laivą, bandantį kloti minas.
Vis dėlto, net jei minos taip ir nebūtų išdėliotos, vien grėsmė pakanka, kad laivai vengtų šio maršruto.
„Iš esmės beveik nesvarbu, ar sąsiauris iš tikrųjų užminuotas, ar ne“, – teigė krovinių rinkos analitikas Matthew Wrightas iš „Kpler“. Jo vertinimu, laivų savininkams vien rizikos lygis jau yra pakankamas stabdantis veiksnys.
„Iranui nereikia kasdien pulti laivo, kad sustabdytų laivybą. Jiems užtenka parodyti, kad jie gali – ir jie tai jau padarė“, – pridūrė jis.
Trečiadienį apie mažiausiai tris naujus incidentus, susijusius su komerciniais laivais, pranešta ir „Jungtinės Karalystės“ jūrų prekybos operacijų tarnybos („UKMTO“) suvestinėse.
Pasak „UKMTO“, vienas krovininis laivas Hormūzo sąsiauryje buvo apgadintas nežinomu sviediniu – laive kilo gaisras, o įgulai teko evakuotis. Kitas konteinerinis laivas anksčiau pranešė patyręs žalą, kuri, įtariama, taip pat galėjo būti padaryta sviedinio.
Auganti konfrontacija gilina krizę, kuri jau smarkiai paveikė laivybą regione. Nuo karo pradžios jūrų eismas Hormūzo sąsiauriu smuko.
Paprastai per sąsiaurį kasdien gabenama 15–18 mln. barelių žalios naftos – tai sudaro apie penktadalį pasaulinio naftos suvartojimo. Tačiau tanklaivių srautas gerokai sumažėjo, nes laivybos bendrovės stabdo reisus, o draudikai didina karo rizikos įkainius.
„Europai dyzelinas ir reaktyviniai degalai artimiausiais mėnesiais gali tapti itin didelė problema. Didelei daliai šio tiekimo tiesiog nėra alternatyvaus maršruto“, – sakė M. Wrightas.
Didieji konteinerių vežėjai, įskaitant „Maersk“, „MSC“, „Hapag-Lloyd“ ir „CMA CGM“, jau sustabdė tranzitą per sąsiaurį – laivai perrikiuojami į kitus maršrutus arba nukreipiami į saugias inkaravietes.
Draudimas tapo dar vienu esminiu ribojančiu veiksniu. Karo rizikos draudimo apsauga trumpam buvo sustabdyta, o dabar grįžta tik gerokai pabrangusi: kai kuriais atvejais laivo korpuso ir krovinio draudimo įmokos šoktelėjo 200–300 proc.
„Per 15 metų, kai stebiu naftos ir laivybos rinkas, tai turbūt didžiausias įvykis“, – anksčiau šį mėnesį interviu sakė M. Wrightas, situaciją lygindamas su pirmaisiais COVID-19 pandemijos mėnesiais ir karo tarp Rusijos ir Ukrainos pradžia.
Jo teigimu, net ir nedelsiant paskelbtos paliaubos greitai neatkurtų laivybos per sąsiaurį.
„Jei JAV šiandien paskelbtų, kad karas baigėsi, tai beveik galėtų situaciją ir pabloginti. Kaip apibrėžti karo pabaigą? Jei JAV tiesiog pasitrauktų ar pasakytų, kad karinė fazė baigta, tai nieko neišspręstų. Iranas vis tiek galėtų apšaudyti Hormūzo sąsiaurį, o toks neapibrėžtumas rinkai pridėtų dar daugiau rizikos“, – teigė jis.
Prie šios informacijos rengimo prisidėjo Nektaria Stamouli.
