Turku universiteto ir „InFLAMES“ projekto mokslininkai aptiko naują biologinį žymenį, kuris leidžia daug tiksliau nei iki šiol žinomi rizikos veiksniai prognozuoti burnos vėžio riziką. Apie šį atradimą pranešta Turku universiteto išplatintame pranešime spaudai.
Nustatyta, kad šis žymuo yra susijęs su navike esančiomis limfagyslėmis. Jų analizė leidžia jau ankstyvoje stadijoje nustatyti burnos vėžio formas, kurioms būdinga didesnė ligos atsinaujinimo tikimybė.
Tyrimo metu buvo analizuotos maždaug 300 Suomijos pacientų ankstyvosios stadijos burnos vėžio biopsijos. Mokslininkai iš navikinio audinio mėginių tyrė imuninės sistemos ir struktūrinių ląstelių savybes bei jų tarpusavio sąveiką.
Turku universiteto ir „InFLAMES“ projekto tyrėjai išanalizavo daugybę skirtingų biologinių žymenų. Tyrimas parodė, kad kai kuriuose navikuose limfagyslių ląstelės dalijasi gerokai dažniau nei įprastai.
Paaiškėjo, kad didelis dalijančiųsi limfagyslių skaičius patikimiau nei bet kuris iki šiol žinomas burnos vėžio rizikos veiksnys prognozuoja padidėjusią ligos atsinaujinimo ir mirties riziką.
Burnos ertmėje limfagyslės egzistuoja ir normaliomis sąlygomis. Tačiau sveikame audinyje jų ląstelės dalijasi labai retai, todėl baltymai, rodantys aktyvų ląstelių dalijimąsi, paprastai beveik nepastebimi.
Būtent dėl to naujai atrastas žymuo gali būti itin naudingas medicinoje. Jei didelė naviko atsinaujinimo rizika nustatoma jau ankstyvoje ligos stadijoje, gydytojai gali atitinkamai koreguoti gydymo planą ir taikyti veiksmingesnes strategijas.
Pasak pagrindinio tyrimo autoriaus, Turku universiteto doktoranto ir onkologijos rezidento Joni Näsiaho, agresyvių ligos formų atpažinimas diagnozės nustatymo metu yra ypač svarbus. Tai leidžia laiku parinkti tinkamas gydymo priemones ir sumažinti burnos vėžio atsinaujinimo bei mirties riziką.
Šiuo metu lokalizuoto burnos vėžio gydymas dažniausiai grindžiamas chirurgine intervencija. Tačiau tikslių metodų, kurie leistų individualiai parinkti papildomą gydymą kiekvienam pacientui, dar nėra sukurta.
J. Näsiaho pabrėžia, kad būtina toliau kurti ir diegti biologinius žymenis, kurie padėtų nustatyti didesnės rizikos pacientus. Tokiu būdu jiems būtų galima taikyti intensyvesnį ir tiksliau parinktą gydymą.
Tuo pačiu pacientams, kurių ligos prognozė geresnė, būtų galima išvengti nereikalingų papildomų terapijų. Tai padėtų sumažinti galimą sunkų šalutinį gydymo poveikį ir pagerintų gyvenimo kokybę.
Mokslininkai teigia, kad gauti rezultatai yra labai perspektyvūs. Jie tikisi, kad atrastas žymuo ateityje galėtų tapti praktiškai naudojamu įrankiu klinikinėje medicinoje.
Taip pat planuojama tirti, ar šis žymuo gali turėti panašią prognostinę reikšmę ir kitų rūšių vėžio atvejais. Jei tai pasitvirtintų, atradimas galėtų turėti dar platesnę reikšmę onkologijoje.
Tyrimą finansavo Suomijos mokslų akademija, Vėžio fondas ir valstybės mokslinių tyrimų finansavimo programos. Mokslinis darbas buvo atliktas Turku universiteto „MediCity“ tyrimų laboratorijoje.
Tyrimui vadovavo profesorius Marko Salmenas ir jo vadovaujama „InFLAMES“ tyrėjų grupė. Prie projekto taip pat prisidėjo trys Turku universiteto ligoninės gydytojai, kurie specializuojasi burnos vėžio gydymo ir tyrimų srityje.
