Siekiant skatinti atsiskaitymus negrynaisiais pinigais, diegti ir atnaujinti tam pritaikytą infrastruktūrą, formuoti ir ugdyti praktinį mokinių, būsimų mokesčių mokėtojų, finansinį ir skaitmeninį raštingumą bei sąmoningumą, 2023–2025 m. Kauno rajone įgyvendintas projektas „Atviros ekosistemos atsiskaitymams negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigų valgyklose kūrimas“.
Projekte dalyvavo dešimt ugdymo įstaigų: Garliavos Adomo Mitkaus, Kulautuvos ir Lapių pagrindinės mokyklos, Kačerginės ir Užliedžių mokyklos-daugiafunkciai centrai, Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų ir Ringaudų pradinės mokyklos, Akademijos mokykla-darželis „Gilė“, Garliavos Juozo Lukšos gimnazija ir Garliavos Jonučių progimnazija.
Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Žydra Narbutienė pasakojo, kad projekto lėšomis šiose ugdymo įstaigose įdiegta atsiskaitymo negrynaisiais pinigais infrastruktūra: atnaujinta arba įsigyta kompiuterinė kasos įranga ir savitarnos terminalai valgykloms, mokiniai aprūpinti elektroniniais mokinio pažymėjimais su mokėjimo už maitinimą funkcija ir kitais papildomais funkcionalumais.
Iš Europos socialinio fondo agentūros 2023–2025 m. e-piniginei dešimtyje Kauno rajono mokyklų įdiegti skirtas 76 048,85 Eur finansavimas.
Kaip gimė idėja?
Projekto „Atviros ekosistemos atsiskaitymams negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigų valgyklose kūrimas“ idėją pasiūlė Akademijos mokyklos-darželio „Gilė“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Evelina Valskytė. Idėja gimė įvertinus kasdienę praktiką ir realius iššūkius, su kuriais susidūrė ši ugdymo įstaiga.
„Iki projekto įgyvendinimo mokykloje vyravo atsiskaitymai grynaisiais pinigais, kurie sudarydavo didelę administracinę naštą. Klasių vadovai turėdavo rinkti pinigus iš tėvų ir vykdyti pinigų apskaitą, o mokyklos darbuotojai buvo atsakingi už surinktų lėšų saugojimą, inkasavimą ir pervežimo į banką organizavimą. Šie procesai reikalavo daug laiko sąnaudų ir kartu didino saugumo ir skaidrumo riziką“, – pasakojo „Gilės“ direktorė Jurgita Kuzinevičiūtė.
Auganti sistema
Pasak EECO direktoriaus Roberto Geištoraičio, e-pinigine.lt sistemos kūrimas vyko etapais ir buvo glaudžiai susijęs su realiais ugdymo įstaigų poreikiais. Pirminė sprendimo versija, sukurta bendradarbiaujant su Akademijos mokykla-darželiu „Gilė“, buvo įgyvendinta per palyginti trumpą laikotarpį – vienus metus, siekiant kuo greičiau pasiūlyti praktiškai pritaikomą ir veikiantį sprendimą.
R. Geištoraitis pabrėžė, kad sistema nebuvo kuriama kaip vienkartinis produktas – tai nuoseklus, tęstinis procesas, kai kiekvienas naujas etapas suteikia papildomų funkcionalumų, diegiamų atsižvelgiant į konkrečių mokyklų poreikius ir kasdienės veiklos iššūkius.
„Kuriant sprendimą buvo svarbu ne tik technologinis inovatyvumas, bet ir realus pritaikomumas kasdienėje mokyklų veikloje. Sistema sukurta taip, kad ją lengvai galėtų naudoti visi: mokiniai, tėvai ir mokyklos administracija. Tėvai gali stebėti ir kontroliuoti išlaidas realiu laiku, mokyklos – efektyviau administruoti paslaugas, o mokiniai – patogiai atsiskaityti be grynųjų pinigų. Tai nėra tik technologinis sprendimas, tai žingsnis link modernesnės, saugesnės ir skaidresnės mokyklos aplinkos“, – teigė R. Geištoraitis.
Jo teigimu, siekiant, kad sprendimas būtų pritaikomas visoms ugdymo įstaigoms – nuo darželių iki didžiųjų Lietuvos gimnazijų, teko susidurti su keliais iššūkiais, o pirmiausia reikėjo iš esmės pakeisti požiūrį į patį produktą.
„Pirmaisiais ir antraisiais projekto metais tapo aišku, kad vienkartiniai sprendimai neveikia tokio masto sistemoje. Buvo būtina pereiti prie ilgalaikės, nuoseklios strategijos, orientuotos į visos Lietuvos ugdymo įstaigų ekosistemą. Tai pareikalavo keisti ne tik kūrimo kryptį, bet ir visos diegimo komandos mąstymą. Tam tikru momentu teko priimti sudėtingus, bet neišvengiamus sprendimus – iš esmės atnaujinti didžiąją dalį komandos. Šis etapas tapo lūžiu: kartu su strategijos pokyčiu buvo suformuota profesionalų komanda, turinti aiškų supratimą apie produktų kūrimo procesus, jų cikliškumą, galimas rizikas ir atsakomybes.“
Nuo šio momento prasidėjo nuoseklus augimas. Atsirado aiški kryptis, stabilumas ir gebėjimas sistemiškai plėtoti sprendimą, atliepiant skirtingų mokyklų poreikius – tiek mažų darželių, tiek didelių gimnazijų.
„Ši patirtis dar kartą patvirtino, kad technologinis sprendimas yra tiek stiprus, kiek stipri yra jį kurianti komanda – jos kompetencija, tarpusavio pasitikėjimas ir bendras atsidavimas tikslui“, – kalbėjo R. Geištoraitis.
Pripažinimas konkurse
EECO bendrovė 2025 m. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei Kauno rajono savivaldybės organizuojamame konkurse „Sukurta Kauno rajone“ mažų įmonių kategorijoje už e-piniginę – inovatyvią elektroninės piniginės valdymo sistemą, skirtą mokiniams, tėvams, mokykloms ir tiekėjams – tapo nugalėtoja.
„Įvertinimas konkurse „Sukurta Kauno rajone“ mums yra daugiau nei simbolinis apdovanojimas – tai aiškus patvirtinimas, kad kryptis, kuria judame, yra teisinga, o kuriama vertė – matoma ir reikalinga. Šis įvertinimas visų pirma priklauso ne vien produktui, o žmonėms, kurie jį kuria. EECO komanda – skirtingų sričių profesionalai, kuriuos vienija bendras tikslas: kurti sprendimus, kurie realiai keičia kasdienybę mokyklose. Nuo pirmųjų idėjos žingsnių iki sudėtingų integracijų įgyvendinimo – tai nuoseklus, atsakingas ir didelio atsidavimo reikalaujantis darbas“, – tvirtino įmonės vadovas.
Jis dėkojo Kauno rajono savivaldybei ir jos vadovybei už gebėjimą matyti inovacijų svarbą praktikoje. Pasak jo, tai, kad tokie sprendimai yra pastebimi, palaikomi ir vertinami, kuria aplinką, kurioje inovacijos gali ne tik atsirasti, bet ir augti.
„Gilėje“ grynųjų pinigų nebeliko
Idėją pasiūlusioje mokykloje-darželyje „Gilė“ negrynųjų atsiskaitymų principas taikomas jau keletą metų – nuo pirmųjų projekto įgyvendinimo etapų 2020-aisiais.
„Pradžioje tai buvo bandomasis sprendimas, nuosekliai diegiamas ir tobulinamas bendradarbiaujant su EECO komanda. Pirmieji metai buvo skirti ne tik technologiniam sprendimui įdiegti, bet ir bendruomenės įpročiams formuoti – reikėjo laiko, kol mokiniai, tėvai ir darbuotojai priprato prie naujo atsiskaitymo modelio“, – sakė „Gilės“ direktorė.
Ilgainiui sistema tapo natūralia kasdienės mokyklos veiklos dalimi. „Šiandien negrynųjų atsiskaitymų modelis veikia stabiliai, yra visiškai integruotas į mokyklos procesus ir nebekelia papildomų iššūkių nei administracijai, nei vartotojams. Per šį laikotarpį sprendimas ne tik pasiteisino, bet ir buvo nuosekliai tobulinamas – atsirado papildomų funkcijų, gerėjo naudotojų patirtis, o pats modelis tapo pavyzdžiu kitoms ugdymo įstaigoms. Galima teigti, kad tai jau nebėra naujovė, o įprasta, efektyvi ir pasiteisinusi praktika, reikšmingai prisidedanti prie skaidresnės ir modernesnės mokyklos aplinkos kūrimo“, – tikino J. Kuzinevičiūtė.
Šiuo metu visi „Gilės“ 282 pradinių klasių mokiniai atsiskaito negrynaisiais pinigais. Toks atsiskaitymo būdas užtikrina skaidrumą ir kokybišką procesų valdymą, o surinkti duomenys lengvai prieinami ir analizuojami.
„Kadangi mokykla turi savo valgyklą, šis skaidrumas yra ypač svarbus – leidžia tiksliau valdyti finansinius srautus, prisideda prie patiekalų savikainos mažinimo ir padeda užtikrinti stabilią maisto kokybę“, – įsitikinusi direktorė.
Garliavos ir Raudondvario mokyklų patirtys
Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos vadovų ilgai įkalbinėti dalyvauti projekte nereikėjo.
„Mintis apie atsiskaitymą negrynaisiais pinigais jau buvo subrendusi, nes vis dažniau apie tokią galimybę kalbėjo ir tėvai. Be to, iki karantino jau buvome išbandę elektroninę įėjimo / išėjimo kontrolę, kuri išties pasiteisino. Tačiau ji veikė su seno pavyzdžio elektroniniais pažymėjimais. Atsiradus galimybei dalyvauti projekte, mes jau žinojome, kad tai pasiteisins: ir atsiskaitymas negrynaisiais pinigais valgykloje, ir galimybė atnaujinti įėjimo / išėjimo kontrolę. Visuotinio tėvų susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas tai daryti“, – pasakojo mokyklos vadovė Valė Urbelienė.
Šiuo metu Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje mokosi 806 mokiniai. Jau pirmą atsiskaitymo dieną sistemą išbandė 164 vaikai, o dabar vidutiniškai kasdien atsiskaito nuo 160 iki 280 mokinių. Tai geras rezultatas, įvertinant, kad apie 35 proc. mokinių sudaro pažymėjimų neturintys priešmokyklinukai ir nemokamą maitinimą gaunantys vaikai.
Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinėje mokykloje atsiskaitymai per e-maitinimo sistemą taikomi nuo 2023 m. „Šiuo metu turime 346 mokinius, iš jų 190 atsiskaito per e-maitinimo sistemą, o 156 1–2 klasių mokiniai valgo nemokamai“, – vardijo direktorė Daiva Misonienė.
Patogumas, skaidrumas, saugumas
„Gilės“ vadovė, prašoma įvardyti šio atsiskaitymo būdo pranašumus, pirmiausia paminėjo patogumą, reikšmingai sumažėjusią administracinę naštą, padidėjusį skaidrumą ir kontrolę, sustiprėjusį saugumą.
Panašiai kalbėjo ir Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinės mokyklos direktorė. Jos teigimu, mokyklos administracija ir valgyklos darbuotojai ryte sistemoje mato tądien valgysiančių mokinių skaičių.
„Dienos pabaigoje, taip pat mėnesio pabaigoje e-maitinimo sistemoje gauname finansines ataskaitas – mokyklos administracijai nereikia suvesti jokių duomenų ir papildomai atlikti skaičiavimų. Mūsų mokykla yra pradinė, todėl didelis pranašumas, kad pradinukui nereikia nešiotis grynųjų pinigų. Be to, mokytojų nereikia apkrauti papildomu darbu – surinkti pinigų už pietus, taip pat administracijos nariams nereikia įnešti pinigų į banką ir vežiotis grynųjų. Komerciniai bankai priima tik banknotus, todėl labai nepatogu iškeisti monetas ir banknotus įnešti į sąskaitą, kai grynieji pinigai priimami tik keliose miesto vietose. Atsiskaityti naudojantis e-maitinimo sistema yra patikima, saugu ir patogu“, – sakė D. Misonienė.
„Pirmiausia, nebeliko rizikų, susijusių su grynaisiais pinigais, antra, tėveliai mato išlaidas ir tai, ką valgė jų vaikas, trečia, vaikai pratinasi prie skaitmeninių operacijų“, – pranašumus vardijo V. Urbelienė.
Kalbant apie iššūkius, J. Kuzinevičiūtės teigimu, pradžioje didžiausias jų buvo susijęs su įpročių keitimu. „Kaip ir kiekvienas pokytis, perėjimas nuo grynųjų prie skaitmeninių atsiskaitymų pareikalavo laiko – reikėjo išsamių paaiškinimų, kantrybės ir aktyvaus bendruomenės įsitraukimo, kad nauja tvarka taptų įprasta kasdienės veiklos dalimi“, – sakė „Gilės“ direktorė.
Smulkūs trūkumai ir praktiniai sprendimai
Visos trys pašnekovės pabrėžė, kad sprendimo pranašumai gerokai atsveria menkus trūkumus.
„Trūkumą galėčiau įvardyti tik tokį, kad pradinukai korteles dažnai pameta. Todėl mūsų mokykloje priimtas susitarimas, kad mokytojai arba administracijos atstovas e-maitinimo sistemoje patvirtina, kas jau pavalgė. Tik atlikus šį veiksmą, pinigai nuskaičiuojami nuo vaiko paskyros. Pradinukų mokytojai mato savo vaikus ir gali tai padaryti. Jei valgymą patvirtina klasės mokytojas, vaikui nereikia nešiotis kortelės“, – pasakojo Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinės mokyklos direktorė.
Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje pamiršus ar pametus pažymėjimą mokinys gali likti be pietų. „Tačiau čia gali pagelbėti draugystė, – šypsodamasi sakė V. Urbelienė. – Kartais pasitaiko, kad vienas vaikas ir kelis draugus pavaišina pietumis, o tada turbūt jau tenka aiškintis namuose, kur dingo pietų pinigų norma.“
