NASA sterilizavimo procedūros laikomos vienomis griežčiausių pasaulyje, tačiau net ir jose aptikta spragų. JAV kosmoso agentūros itin steriliose patalpose rasta ypatingai atsparių bakterijų, kurios ne tik išgyveno sudėtingą dezinfekciją, bet, mokslininkų teigimu, teoriškai galėtų atlaikyti ir kelionę į Marsą.
NASA valdo vienas steriliausių patalpų pasaulyje. Viena tokių – laboratorija Johno F. Kennedy kosminiame centre Floridoje, kur buvo surinktas zondas „Phoenix Mars Lander“. Būtent šių surinkimo darbų metu aptikti išskirtinai atsparūs mikroorganizmai.
Surinkimo metu kosminio aparato paviršiai buvo nuolat tikrinami ir valomi, laikantis itin griežtų švaros bei sterilizavimo protokolų. Vis dėlto nustatyta, kad net 26 bakterijų rūšys sugebėjo išgyventi NASA taikomas sterilizavimo procedūras. Tai gerokai nustebino tyrėjus, mat tokiose patalpose mikroorganizmų išlikimo tikimybė turėtų būti beveik nulinė.
Šios mikroskopinės gyvybės formos patyrė ypač atšiaurias sąlygas. Jos buvo veikiamos intensyvaus spinduliavimo, agresyvių cheminių valiklių, taip pat turėjo išlikti aplinkoje, kurioje oro drėgmė buvo beveik lygi nuliui. Nepaisant to, dalis bakterijų išliko gyvybingos.
Bakterijų mėginiai buvo surinkti nuo „Phoenix“ nusileidimo aparato paviršių skirtingais surinkimo etapais dar 2007 metais. Iš viso gauta 215 atskirų bakterijų štamų. Tuo metu mokslininkai dar neturėjo tokių pažangių DNR sekoskaitos technologijų kaip šiandien, todėl šių mikroorganizmų genetinės ypatybės nebuvo detaliai ištirtos.
Praėjus keliems dešimtmečiams, pasitelkus modernias DNR sekoskaitos ir analizės priemones, pavyko nustatyti, kokios savybės leido šioms bakterijoms išgyventi tokias ekstremalias sąlygas.
Kokios savybės daro šias bakterijas „neužmušamas“?
Išanalizavus surinktus štamus paaiškėjo, kad nuo žūties juos apsaugo keli itin svarbūs bruožai. Pirmiausia mokslininkai nustatė bakterijų gebėjimą formuoti lipnius biofilmus. Šie biofilmai tarsi apsauginė plėvelė padeda bakterijoms tvirtai prisitvirtinti prie paviršių ir apsisaugoti nuo kenksmingų veiksnių – cheminių medžiagų, spinduliuotės ar išsausėjimo.
Kita itin svarbi savybė – pažangūs DNR taisymo mechanizmai. Bakterijos geba atpažinti ir pataisyti savo genetinėje medžiagoje atsiradusius pažeidimus, pavyzdžiui, sukeltus spinduliuotės. Tai leidžia joms išgyventi sąlygose, kuriose kiti mikroorganizmai greitai žūtų.
Be to, išryškėjo šių bakterijų gebėjimas formuoti itin atsparias sporų formas. Sporų būsenoje jos gali ilgą laiką išbūti tarsi „užmigusios“, atlaikydamos ekstremalią sausą aplinką, didelius temperatūros svyravimus ir agresyvų cheminį poveikį.
Keli šių rūšių atstovai turi genus, kurie gali padėti joms prisitaikyti prie streso, susijusio su kosminiais skrydžiais, – teigia Alexandre’as Rosado, biologijos profesorius Karaliaus Abdullah mokslo ir technologijų universitete Saudo Arabijoje.
Ar jos ištvertų kelionę į Marsą?
Visos minėtos savybės leidžia manyti, kad tokie mikroorganizmai galėtų atlaikyti net kelionę į Marsą. Tai kelia itin svarbų klausimą: kiek reali yra rizika, kad žmonės netyčia „apgyvendins“ kitas planetas žemiškomis bakterijomis ir taip užterš gyvybės paieškas kitur Saulės sistemoje.
Siekdami atsakyti į šį klausimą, mokslininkai planuoja atlikti naujus eksperimentus specialioje kameroje, kuri leis imituoti kosmoso ir Marso sąlygas. Ši įranga turėtų būti parengta 2026 metų pradžioje. Joje bakterijos bus veikiamos vakuumu, dideliais temperatūrų svyravimais, spinduliuote ir Marsui būdingomis cheminėmis sąlygomis.
Tik po šių bandymų bus galima tiksliau įvertinti, ar tokios „superatsparios“ žemiškos bakterijos iš tiesų galėtų ne tik išgyventi kelionę į Raudonąją planetą, bet ir ten bent kurį laiką egzistuoti.
