Espresas – vienas populiariausių kavos gėrimų pasaulyje. Daugeliui tai neatsiejama ryto ar dienos ritualo dalis, tačiau kas iš tikrųjų vyksta jūsų organizme, jei espresą geriate kasdien? Toliau aptariama tiek nauda, tiek galimi pavojai sveikatai, remiantis medikų ir mokslinių tyrimų įžvalgomis.
Kasdienė espreso puodelio dozė gali suteikti energijos, antioksidantų ir net daryti įtaką cukraus kiekiui kraujyje. Tačiau per didelis kofeino kiekis gali sukelti nemigą, nerimą ir širdies veiklos sutrikimų. Ekspertai aiškina, kokią įtaką organizmui turi reguliarus espreso vartojimas.
Espresas – tai koncentruotas kavos gėrimas, kuriame maždaug 30 ml porcijoje yra apie 64 mg kofeino. Dėl tokios koncentracijos espresas greitai padidina budrumą ir padeda susikaupti. Be to, tai yra antioksidantų, magnio, vitamino B2 (riboflavino) ir polifenolių šaltinis. Pastarieji – tai augaliniai junginiai, mažinantys oksidacinį stresą organizme.
Nedidelis kofeino kiekis gali pagerinti budrumą, reakcijos greitį ir gebėjimą susikoncentruoti. Trumpuoju laikotarpiu espresas padeda sumažinti nuovargį ir suteikia ryškų energijos antplūdį.
Moksliniai tyrimai rodo, kad kofeinas gali gerinti fizinio krūvio rezultatus. Pastebėta, kad tiek mažos, tiek didesnės espreso dozės pagerino šuolio aukštį ir judesių koordinaciją pavargusiems sportininkams, o didesnė dozė davė ryškesnį poveikį.
Reguliarus, bet saikingas kavos vartojimas siejamas su geresne ilgalaike gliukozės kontrolė ir mažesne 2 tipo diabeto rizika. Vis dėlto kofeinas gali trumpam padidinti cukraus kiekį kraujyje. Manoma, kad kai kurios kavos sudedamosios dalys, pavyzdžiui, chlorogeninė rūgštis, gali prisidėti prie geresnio gliukozės apykaitos reguliavimo.
Nefiltruota kava, įskaitant espresą, gali nežymiai didinti „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekį kraujyje. Tai siejama su diterpenais – medžiagomis, kurios didžiąja dalimi sulaikomos filtruojant kavą, tačiau espreso gėrime jų lieka daugiau. Tyrimai rodo, kad 3–5 espreso porcijos per dieną gali būti susijusios su bendrojo cholesterolio padidėjimu.
Per didelis espreso ar apskritai kofeino kiekis, taip pat individualus jautrumas kofeinui, gali sukelti šiuos simptomus: nervingumą ir nerimą, nemigą, padažnėjusį širdies plakimą, padidėjusį kraujospūdį, pykinimą, rėmenį ar virškinimo sutrikimus, galvos skausmą.
Reguliariai vartojama kava siejama ir su galimu mažesniu metabolinio sindromo, tulžies akmenligės pavojumi, taip pat su geresne kognityvinių funkcijų (atminties, dėmesio) parama. Kofeinas skatina dopamino išsiskyrimą, todėl gali teigiamai veikti nuotaiką, tačiau jis nėra depresijos gydymo priemonė.
Dauguma sveikų suaugusiųjų gali saugiai suvartoti iki 400 mg kofeino per dieną – tai maždaug trys–keturios standartinės kavos puodelio porcijos. Nėščiosioms rekomenduojama apsiriboti iki 200 mg kofeino per parą. Vaikams iki 12 metų kofeino vartoti nerekomenduojama, o paaugliams patariama neviršyti 100 mg per dieną.
Reikia atkreipti dėmesį ir į papildomus gėrimo ingredientus. Įvairūs sirupai, saldinti pieno ar augaliniai gėrimai, plakta grietinėlė ir cukrus gali ženkliai padidinti kavos kaloringumą ir cukraus kiekį.
Specialistai pataria stebėti savo organizmo reakcijas. Jeigu atsiranda miego sutrikimų, padažnėja nerimas, jaučiamas širdies plakimas ar virškinimo problemos, reikėtų sumažinti espreso kiekį, pasirinkti mažesnes porcijas arba rinktis kavą be kofeino.
Pastarieji moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad keli kavos puodeliai per dieną gali būti naudingi ne tik žvalumui. Žmonės, kurie kasdien išgeria 3–4 kavos porcijas, statistiškai dažniau pasižymi mažesniu biologiniu amžiumi ir galimai lėtesniu senėjimo procesu. Vis dėlto kava turėtų būti tik vienas iš sveiko gyvenimo būdo elementų, o ne vienintelė priemonė gerai savijautai palaikyti.
