Daugelis žmonių mano, kad be recepto parduodami vaistai yra savaime saugūs. Jei preparatą galima įsigyti vaistinėje ar net prekybos centre, dažnam kyla klausimas – kiek jis iš tiesų gali būti pavojingas?
Tačiau realybė sudėtingesnė. Kai kurie dažnai vartojami nereceptiniai vaistai gali kelti priklausomybės, netinkamo vartojimo ar rimtos žalos sveikatai riziką, ypač jei jie vartojami ilgiau nei rekomenduojama, didesnėmis dozėmis arba ne pagal paskirtį.
Kodeino turintys vaistai nuo skausmo yra vienas iš pavyzdžių. Kodeinas – opioidinis preparatas, skirtas lengvam ar vidutinio stiprumo skausmui malšinti, kartais naudojamas ir kosuliui slopinti. Organizme jis paverčiamas morfinu, kuris ir sukelia nuskausminamąjį poveikį. Dažniausi šalutiniai reiškiniai – mieguistumas, pykinimas, vidurių užkietėjimas, galvos svaigimas. Vartojant didesnes dozes gali sulėtėti kvėpavimas ir sutrikti koordinacija.
Kai kurie žmonės dėl genetinių ypatumų kodeiną į morfiną paverčia greičiau nei įprastai, todėl net standartinės dozės jiems gali būti pavojingos. Ilgiau vartojant atsiranda tolerancija – ta pati dozė nebeveikia taip pat, todėl didėja fizinės priklausomybės rizika. Staiga nutraukus vartojimą gali pasireikšti nerimas, prakaitavimas, miego sutrikimai.
Kita grupė – dekongestantai, skirti nosies užgulimui mažinti. Nosies purškalai su ksilometazolinu ar oksimetazolinu veikia sutraukdami kraujagysles, tačiau vartojant ilgiau nei 3–5 dienas gali atsirasti vadinamasis atoveiksmio užgulimas. Nosies gleivinė pripranta prie vaisto, ir žmogus patenka į užburtą ratą – be purškalo nosis užgulta dar labiau. Ilgalaikis vartojimas gali pažeisti gleivinę, sukelti kraujavimą ar net struktūrinius pažeidimus. Pseudoefedrinas, vartojamas tabletėmis, turi stimuliuojamąjį poveikį ir dėl šios priežasties kai kuriose šalyse jo pardavimas ribojamas.
Be recepto parduodamos miego tabletės, tokios kaip prometazinas ar difenhidraminas, taip pat nėra tokios nekaltos, kaip gali pasirodyti. Šie antihistamininiai vaistai sukelia mieguistumą, tačiau greitai gali atsirasti tolerancija – reikia vis didesnių dozių tam pačiam efektui pasiekti. Nutraukus vartojimą kai kuriems žmonėms pasireiškia stipri atoveiksmio nemiga. Be to, šie preparatai kartais vartojami netinkamais tikslais, siekiant stipraus raminamojo ar svaiginamojo poveikio.
Vaistai nuo kosulio, kurių sudėtyje yra dekstrometorfano (DXM), rekomenduojamomis dozėmis laikomi saugiais. Tačiau didelėmis dozėmis ši medžiaga gali veikti smegenų receptorius taip, kad sukelia disociacinį, haliucinogeninį poveikį. Dėl to dekstrometorfanas yra vienas dažniau piktnaudžiaujamų nereceptinių vaistų.
Stimuliuojamieji laisvinamieji vaistai taip pat gali būti netinkamai vartojami. Kai kurie žmonės klaidingai mano, kad jie padeda „atsikratyti kalorijų“ ar kontroliuoti svorį, nors moksliniai tyrimai rodo, kad tai neveiksminga. Piktnaudžiavimas laisvinamaisiais gali sukelti dehidrataciją, elektrolitų disbalansą, žarnyno funkcijos sutrikimus ir net rimtas širdies ar inkstų problemas.
Visus šiuos vaistus sieja viena bendra ypatybė – jie nėra savaime labai pavojingi, jei vartojami pagal nurodymus. Tačiau rizika atsiranda tada, kai jų poveikis nuvertinamas. Žyma „be recepto“ daugeliui sukuria klaidingą saugumo jausmą, ypač kai vaistai perkami internetu ar vartojami nepasitarus su gydytoju ar vaistininku.
Todėl svarbu suprasti, kad nereceptinis nereiškia nerizikingas. Sąmoningas vartojimas, dozavimo laikymasis ir konsultacija su specialistu prireikus – tai paprasti, bet labai svarbūs žingsniai, padedantys išvengti rimtų sveikatos problemų.
