Gaisrų Lietuvoje padaugėjo, bet mirčių fiksuojama mažiau,  pernai žuvo 70 žmonių

Praėjusių metų duomenimis, Lietuvoje kilo 7950 gaisrų, o tai 3,7 proc. daugiau nei 2024 m., teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD). Daugiausiai gaisrų fiksuota Vilniaus apskrityje, mažiausiai – Tauragės.

Departamento teigimu, nors praėjusiais metais, lyginant su užpernai, gaisrų skaičius išaugo, tačiau mažėjo juose žuvusiųjų asmenų. 

„Esminė gera žinia, (…) (pernai – ELTA) žuvo 70 gyventojų. Lyginant su 2024 m. šis procentas sumažėjo beveik 18 proc. Tai yra nuo 85 (žūčių –  ELTA) iki 70“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė R. Požėla. 

„Ypatingai gera žinia, kad praėjusiais metais nežuvo nė vienas vaikas. Deja, ankstesniais metais, statistika rodo, kad nuo 2020 iki 2024 metų vaikų gaisruose žūdavo nuo vieno iki trijų“, – akcentavo jis. 

Anot PAGD vadovo, daugiausiai mirčių gaisruose pernai fiksuota pirmadieniais, naktiniu paros metu. 

„Pavojingiausia diena, kai daugiausiai žūdavo yra pirmadienis, naktinis paros metas“, – kalbėjo R. Požėla, pažymėdamas, kad statistiškai dažniausiai tai būdavo maždaug 65 metų vyrai.

Pasak R. Požėlos, mirčių gaisruose priežastys eilę metų išlieka panašios. Jas dažniausiai lemia neatsakingas gyventojų elgesys. 

„Pagrindinės priežastys, vis dar, susijusios su neatsakingu elgesiu: rūkymas lovose, įvairūs elektros instaliacijos gedimai, kaminai, krosnys ir (dūmų – ELTA) detektorių nebuvimas“, – žurnalistams sakė PAGD viršininkas. 

Anot departamento vadovo, nors pernai, palyginti su užpernai, šalyje šiek tiek išaugo gaisrų skaičius, Lietuva nėra vienintelė tokia šalis. Pasak jo, tai bendra regiono tendencija. 

„Kas padidino gaisrų skaičių, tai bendros regioninės tendencijos. Tas pats ir Latvijoje, ir Estijoje, ir Lenkijoje. Tai yra pavasaris, labai padidėjęs ir ženkliai išaugęs gaisrų viešose vietose skaičius. Liaudiškai tariant, pievų, žolės gaisrai, tai tas išaugino“, – teigė PAGD vadovas.