Pavasariui atėjus prasideda aktyvus erkių sezonas. Šie maži voragyviai pavojingi tuo, kad gali platinti rimtas ligas, įskaitant Laimo ligą ir erkinį encefalitą. Svarbu nepamiršti, kad erkės gyvena ne tik miškuose ar pievose – jų vis dažniau aptinkama ir namų soduose, ypač ten, kur sudarytos joms palankios sąlygos.
Šaltos žiemos erkių beveik negąsdina. Dauguma jų be didesnių problemų išgyvena žemas temperatūras, pasislėpusios dirvožemyje, lapų paklotėje ar kitose apsaugotose vietose. Net ir po šaltesnio sezono pavasarį erkės greitai suaktyvėja.
Specialistai pabrėžia, kad reikšmingai sumažinti erkių populiaciją galėtų tik itin ilgas ir stiprus šaltis – žemesnė nei –20 °C temperatūra, trunkanti bent kelis mėnesius. Tokios sąlygos mūsų klimato juostoje beveik nepasitaiko, todėl kasmet reikia ruoštis erkių sezonui.
Erkės pavojingos tuo, kad jų įkandimas dažnai lieka nepastebėtas. Per kraują jos gali perduoti įvairias infekcijas, kurios kai kuriais atvejais sukelia rimtus neurologinius ar sisteminius sutrikimus. Dėl to labai svarbu naudoti apsaugos priemones ir po buvimo gamtoje ar sode kruopščiai apžiūrėti kūną.
Erkėms labiausiai patinka drėgna, pavėsinga aplinka. Jos mėgsta aukštą žolę, tankius krūmus, brūzgynus, lapuočių miškus ir vietas, kur kaupiasi lapų paklotė. Tokiose vietose jos apsaugotos nuo išdžiūvimo ir gali lengvai laukti praeinančių žmonių ar gyvūnų.
Namų kiemuose erkės dažnai aptinkamos ten, kur veja retai pjaunama, auga tankūs krūmai ar medžiai, sudarantys šešėlį. Nukritę lapai, samanos ir drėgna dirva sukuria idealią terpę jų gyvenimui. Reguliarus vejos pjovimas, krūmų retinimas ir lapų šalinimas gali žymiai sumažinti erkių skaičių sklype.
Tam tikri augalai sudaro erkėms ypač palankias sąlygas. Tarp jų – paparčiai, beržai, ąžuolai, juodasis šeivamedis, lazdynai, gervuogės, taip pat vietos, kur gausu samanų ir kerpių. Aukšta, nešienaujama žolė taip pat veikia kaip natūrali slėptuvė.
Erkės noriai slepiasi tankiuose brūzgynuose ir seniai nepjautoje vejoje. Todėl svarbu ne tik atsargiai rinktis augalus, bet ir palaikyti tvarkingą aplinką. Paprasti priežiūros darbai gali ženkliai sumažinti riziką.
Laimei, yra ir augalų, kurių kvapas erkėms nepatinka. Kvapnios gėlės ir prieskoniniai augalai gali padėti atbaidyti ne tik erkes, bet ir kitus vabzdžius. Tokius augalus verta sodinti šalia terasos, takelių ar poilsio zonų.
Prie erkes atbaidančių augalų priskiriamos levandos, mėtos, čiobreliai, rozmarinai, citrinžolės, pelynas, česnakai, svogūnai, chrizantemos, pelargonijos ir serentis (aksamitai). Jų intensyvus aromatas sukuria mažiau patrauklią aplinką parazitams.
Tinkamai prižiūrint sklypą ir apgalvotai parenkant augalus, galima gerokai sumažinti erkių buvimą sode. Nors visiškai jų išvengti sudėtinga, tvarkinga, sausa ir saulėta aplinka tampa mažiau palanki šiems pavojingiems parazitams, o tai padeda apsaugoti tiek žmones, tiek naminius gyvūnus.
