Aviečių genėjimas yra vienas svarbiausių darbų, lemiančių šių uogakrūmių derlingumą ir sveikatą. Tinkamai genimi augalai geriau auga, gauna daugiau šviesos ir oro, o jų uogos būna stambesnės ir sultingesnės. Prieš pradedant genėti, svarbu žinoti, kokio tipo avietes auginate – vasarines, rudenines ar pakartotinai derančias.
Pirmiausia reikėtų nustatyti, ar jūsų avietės dera vienmečiais, ar dvimečiais ūgliais. Vasarinių veislių avietės uogas brandina antramečiuose ūgliuose, o rudeninės – vienmečiuose. Nuo šio skirtumo priklauso ir genėjimo laikas bei būdas.
Genėjant avietes patartina dirbti su pirštinėmis, geriausia – ilgesnėmis, kad apsaugotumėte rankas nuo spyglių. Taip pat svarbu naudoti aštrias ir švarias sekatorių žirkles, kad pjūviai būtų lygūs ir nepažeistų augalo.
Vasarines avietes paprastai genime du kartus per metus. Pagrindinis genėjimas atliekamas vasarą, iš karto po derliaus nuėmimo, o pavasarį atliekamas lengvesnis formuojamasis ir sanitarinis genėjimas.
Rudenines avietes genėti paprasčiau – jos genimos vieną kartą per metus. Tai galima padaryti vėlyvą rudenį, pasibaigus derėjimui, arba labai anksti pavasarį, dar prieš prasidedant vegetacijai.
Genint rudenines avietes ūgliai paprastai nupjaunami labai žemai – paliekant apie 10 centimetrų virš žemės. Toks genėjimas skatina stiprių naujų ūglių augimą ir gausesnį derlių kitais metais.
Svarbu, kad vienoje eilėje augantys ūgliai būtų patrumpinti vienodu aukščiu. Taip pat būtina pašalinti per tankiai augančius, silpnus ar netinkamoje vietoje išaugusius ūglius, kurie trukdo kitiems augalams.
Avietės yra vieni populiariausių uogakrūmių soduose. Jos vertinamos dėl skanių ir maistingų uogų, palyginti paprastos priežiūros ir gana gero atsparumo šalčiui.
Genėjimo laikas tiesiogiai priklauso nuo aviečių rūšies. Rudeninės avietės dera vienmečiais ūgliais, todėl jų genėjimas paprastai atliekamas žiemai arba ankstyvą pavasarį.
Tuo tarpu vasarinės avietės dera antramečiais ūgliais. Dėl to jų priežiūra šiek tiek sudėtingesnė, nes genėjimas atliekamas du kartus per metus.
Vasarą, iš karto po derliaus nuėmimo, senus derėjusius ūglius reikia nupjauti kuo arčiau žemės. Tai leidžia jauniems ūgliams sustiprėti iki žiemos ir pasiruošti kitų metų derliui.
Po tokio genėjimo lieka daug nupjautų stiebų, todėl patogu juos surišti į ryšulius. Taip lengviau sutvarkyti avietyną ir išnešti augalų liekanas iš sodo.
Pavasarį atliekamas antrasis genėjimas. Jis būna lengvesnis – pašalinami nušalę, pažeisti ar silpni ūgliai, o likusieji šiek tiek patrumpinami, kad krūmas geriau šakotųsi.
Naujus ūglius patartina pririšti prie atramų, kad jų neišvartytų vėjas ar lietus. Tam galima naudoti vielą, špagatą, specialius stelažus arba paprastus kuoliukus su virve.
Tarp populiarių vasarinių aviečių veislių yra tokios kaip „Pruska“, „Glen Ample“, „Benefis“, „Laszka“, „Przehyba“, „Radziejowa“, „Sokolica“ ir „Sweet Sunshine“. Visos juodosios avietės taip pat priskiriamos vasarinėms.
Viena žinomiausių pakartotinai derančių veislių yra „Polana“. Ji gali derėti du kartus per sezoną, tačiau dažniausiai rekomenduojama ją genėti kaip rudenines avietes – vieną kartą per metus.
Tokiu atveju ūgliai nupjaunami žemai vėlyvą rudenį po paskutinio derliaus arba anksti pavasarį, dar neprasidėjus vegetacijai.
Avietės pasižymi tuo, kad lengvai plinta šaknimis. Dėl šios priežasties jos gali sparčiai išplisti už avietyno ribų ir išleisti daug naujų atžalų.
Jeigu nenorite, kad avietės užimtų vis didesnį plotą, naujas atžalas reikėtų reguliariai šalinti. Jas geriausia išrauti kartu su šaknies dalimi, naudojant rankas arba kastuvą.
Reguliarus atžalų šalinimas ne tik kontroliuoja augalų plitimą, bet ir praretina avietyną. Tai pagerina oro cirkuliaciją ir šviesos patekimą, todėl sumažėja ligų rizika.
Geriausia vieta avietėms – saulėta ir apsaugota nuo stiprių vėjų. Augalai mėgsta reguliarų, bet ne per gausų laistymą, nes perteklinė drėgmė gali skatinti grybelines ligas.
Kartais sodininkai naudoja šaknų barjerus, kurie padeda apriboti aviečių plitimą. Tai ypač naudinga, jei avietynas yra šalia vejos ar kaimyninio sklypo.
Tinkamai genimos ir prižiūrimos avietės atsidėkoja gausiu derliumi. Tvarkingas avietynas ne tik lengviau prižiūrimas, bet ir leidžia užauginti daugiau kokybiškų uogų visą sezoną.