Dideli pokyčiai gatvėse: daugiau nei 40 sprendimų, kas laukia vairuotojų?

Praėjusią savaitę Panevėžio miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimus, kurie atsispindės miesto kasdienybėje – nuo tvarkomų gatvių iki naujų galimybių verslui ir investicijoms. Apie svarbiausius sprendimus kalbamės su Panevėžio miesto mere Loreta Masiliūniene.

Kurie šiame tarybos posėdyje priimti sprendimai turės didžiausią poveikį panevėžiečių kasdienybei?

Didžiausias dėmesys skirtas sprendimams, kurie tiesiogiai veikia miesto gyvenimą – infrastruktūrai, turto valdymui ir ilgalaikiam planavimui. Priimta daugiau kaip 40 sprendimų, tačiau svarbiausia jų kryptis aiški: patogesnis susisiekimas, efektyvesnis miesto turto naudojimas ir aiškesnės sąlygos investicijoms. Šių sprendimų rezultatai bus juntami kasdien – tiek vykstant į darbą ar mokyklą, tiek naudojantis viešosiomis erdvėmis.

Kodėl buvo tikslinamas 2026–2028 metų strateginis veiklos planas?

Planą koreguoti prireikė gavus apie 1 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų ir finansavimą vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti, prižiūrėti bei saugiam eismui užtikrinti. Tai sudarys galimybes sparčiau įgyvendinti gyventojams svarbius projektus.

Didžiausia papildomų lėšų dalis – 623,2 tūkst. eurų – skiriama infrastruktūrai, įskaitant tilto per Nevėžio upę Nemuno gatvėje remonto darbų tęstinumui užtikrinti. Bus tvarkomos gatvės, gerinama jų būklė, didinamas eismo saugumas. Papildomos lėšos taip pat bus skiriamos įtraukiajam ugdymui miesto mokyklose, numatyta parama ukrainiečių šeimoms.

Kurie sprendimai šiame posėdyje skirti verslo aplinkai gerinti?

Patvirtintas valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatų taikymo tvarkos aprašas, kriterijai, taip pat prašymų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka projektams, kurie kuria ekonominę vertę arba prisideda prie atsinaujinančios energetikos plėtros. Apraše nustatyta, kada galima taikyti iki 50 proc. lengvatą, o tam tikrais atvejais mokesčio visai netaikyti. Tai aiškesnė ir patrauklesnė sistema verslui, leidžianti lengviau planuoti investicijas.

Kurie sprendimai priimti miesto turto valdymo srityje ir ką jie keičia?

Taryba patikslino apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto kriterijus – aiškiau apibrėžta, kada nebaigtos statybos laikomos apleistomis. Tai leis nuosekliau spręsti tokių objektų priežiūros klausimus.

Taip pat priimti sprendimai sudaro sąlygas miesto turtą naudoti aktyviau ir tikslingiau. Pavyzdžiui, Kultūros ir poilsio parke esanti krepšinio aikštelė perduota „Nekilnojamojo turto valdymo centrui“. Ji bus pritaikyta platesniems bendruomenės poreikiams ir 3×3 varžyboms – savivaldybės lėšomis planuojama atnaujinti dangą ir pagerinti aikštelės pritaikymą aktyviam laisvalaikiui.

Kokie pokyčiai numatyti teritorijų planavimo srityje?

Dalis Panevėžio laisvosios ekonominės zonos patenka į „Rail Baltica“ projekto teritoriją, todėl apie 6 ha žemės bus skirta visuomenės poreikiams. Tai svarbus sprendimas, leidžiantis suderinti nacionalinės reikšmės infrastruktūros plėtrą su miesto ekonominiais interesais.

Siekiant išlaikyti teritorijos patrauklumą investuotojams ir jos funkcionalumą, laisvoji ekonominė zona bus papildyta nauju sklypu pramoninėje miesto dalyje, prie Pušaloto ir Pramonės gatvių sankryžos. Taip išlaikomas teritorijos funkcionalumas ir sudaromos sąlygos tolesnei plėtrai.

Taip pat suteiktas pavadinimas naujai gatvei pietinėje miesto dalyje – Griaustinio gatvė. Ji aptarnaus dešimt naujų sklypų. Aiški adresų sistema padeda užtikrinti patogų judėjimą, efektyvų paslaugų teikimą ir nuoseklią miesto plėtrą.

Šv. Velykos visada atneša atsinaujinimo jausmą – norisi, kad tas pokytis būtų matomas ir mieste, kuriame gyvename. Tegul jis stiprina tikėjimą tuo, ką kuriame.