Jei prognozuojamas gausus derlius, kurį rodo didelis žiedinių pumpurų skaičius, galima drąsiai taikyti intensyvesnį genėjimą. Tokiu atveju net ir pašalinus dalį derančių ūglių bendra derliaus kokybė nenukenčia, o medis išlaiko geresnę augimo ir derėjimo pusiausvyrą.
Tuo tarpu jei numatomi silpnesni derliaus metai, svarbu tausoti visus esamus derlingus ūglius. Tokiu būdu medžio apkrova išlieka didesnė, o tai padeda pristabdyti pernelyg intensyvų vegetatyvinį augimą ir sumažina perteklinį žiedpumpurių formavimąsi kitam sezonui.
Toks požiūris leidžia palaikyti natūralią fiziologinę pusiausvyrą tarp vegetatyvinio augimo ir derėjimo. Be to, tai padeda sumažinti didelius derliaus svyravimus skirtingais metais ir užtikrina stabilesnį vaismedžių produktyvumą.
Derliaus normavimas – tai procesas, kurio metu reguliuojamas žiedinių pumpurų, atsarginių žiedų ir vaisių užuomazgų kiekis. Dažniausiai jis atliekamas genėjimo metu retinant arba trumpinant derančius ūglius, taip pat gali būti taikomos specialios cheminės priemonės žydėjimo laikotarpiu ir po jo. Tokiu būdu siekiama pagerinti vaisių kokybę ir subalansuoti medžio augimą.
