Sukčiai, siekiantys pasipelnyti, vis dažniau veikia ne tik internete ar telefonu, bet ir realiame eisme. Draudimo bendrovės duomenys rodo, kad fiktyvios ar tyčia sukeltos avarijos Lietuvoje daro vis didesnę žalą. Pasak bendrovės „Lietuvos draudimas“, praėjusiais metais tokie incidentai galėjo pridaryti daugiau nei 5 milijonų eurų nuostolių.
Apie tai, kaip veikia sukčiai kelyje ir kaip vairuotojai gali atpažinti tokias situacijas, kalbėjo „Lietuvos draudimo“ komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius.
Fiktyvių avarijų skaičius sparčiai auga
Pasak draudimo specialistų, tokių atvejų Lietuvoje daugėja. Jei prieš dvejus metus buvo registruota apie du tūkstančius fiktyvių transporto žalų, tai praėjusiais metais jų skaičius viršijo tris tūkstančius. Tai reiškia daugiau nei trisdešimt proc. augimą per metus.
Šie skaičiai rodo, kad nesąžiningi vairuotojai vis aktyviau bando pasipelnyti iš draudimo sistemų. Kai kurie jų tiesiog prideda papildomų, iš tikrųjų nepatirtų žalų, tačiau nemaža dalis atvejų susijusi su tyčia sukeltais eismo įvykiais.
Tokiose situacijose sukčiai specialiai sukelia avarines situacijas, kad vėliau galėtų gauti draudimo išmoką arba spausti kitą vairuotoją sumokėti vietoje.
Kaip veikia vadinamieji „pakišinėtojai“
Dažniausiai tokios schemos vykdomos miestuose, kur eismas intensyvus ir yra daug sudėtingų vietų – žiedinių sankryžų, persirikiavimo zonų ar įvažiavimų į sankryžas.
Pavyzdžiui, Vilniuje tokios situacijos dažniau pastebimos tokiose vietose kaip Savanorių žiedas, Olandų žiedas ar kitos intensyvaus eismo sankryžos. Šiose vietose vairuotojai dažnai turi greitai priimti sprendimus – stabdyti, persirikiuoti ar praleisti kitą automobilį.
Sukčiai tuo pasinaudoja. Viena dažniausių schemų – kai automobilis staiga atsiranda šalia jūsų, o pradėjus persirikiuoti susiduria su jūsų automobilio galine dalimi. Kita schema – netikėtas staigus stabdymas priešais važiuojantį automobilį, kartais net pasitelkiant kitą bendrininką, kuris užblokuoja galimybę išvengti susidūrimo.
Tokiose situacijose dažniausiai kaltu laikomas tas vairuotojas, kuris atsitrenkia į priekyje esantį automobilį.
Taikosi į pažeidžiamiausius vairuotojus
Sukčiai dažniausiai renkasi tam tikras vairuotojų grupes. Pirmoji – vadinamieji „žaliojo lapo“ vairuotojai, kurie dar neturi daug patirties ir dažnai elgiasi atsargiau, kartais lėčiau priima sprendimus.
Antroji grupė – vyresnio amžiaus vairuotojai, kurie taip pat linkę būti atsargesni ir kartais pasiduoda spaudimui ar stresui.
Po susidūrimo sukčiai dažnai pradeda daryti psichologinį spaudimą. Jie siūlo viską „sutvarkyti vietoje“, nekviesti policijos ir atsiskaityti grynaisiais pinigais. Streso situacijoje kai kurie vairuotojai sutinka su tokiu pasiūlymu.
Kaip apsisaugoti nuo tokių situacijų
Specialistai pataria visuomet išlikti ramiais ir nepasiduoti spaudimui. Jei kyla įtarimų, kad avarija galėjo būti sukelta tyčia, reikėtų kviesti policiją ir fiksuoti įvykį oficialiai.
Labai padeda ir vaizdo registratoriai automobiliuose. Vaizdo įrašai leidžia tiksliai nustatyti, kaip vyko incidentas ir kas iš tikrųjų sukėlė avariją.
Taip pat svarbi ir stebėjimo kamerų informacija, kuri dažnai fiksuoja įvykius didesnėse sankryžose ar eismo mazguose.
Draudimo bendrovės taip pat analizuoja vairuotojų istoriją. Jei tas pats asmuo per metus patenka į dešimt ar net dvidešimt eismo įvykių, tai jau kelia įtarimų ir skatina atlikti išsamesnį tyrimą.
Ekspertai pabrėžia, kad vairuotojų budrumas ir atsargumas gali padėti išvengti tokių situacijų ir apsaugoti nuo sukčių bandymų pasipelnyti iš dirbtinai sukeltų avarijų.
