JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pasiuntė aiškią žinutę Jungtinių Valstijų sąjungininkams, kurių galimybė apsirūpinti nafta ir degalais tapo pažeidžiama dėl Baltųjų rūmų karo su Iranu: jie, pasak jo, turi tvarkytis patys.
Savo įraše socialiniame tinkle „Truth Social“ D. Trumpas paragino valstybes, kurios dėl Hormūzo sąsiaurio situacijos susiduria su reaktyvinių degalų trūkumu, pirmiausia pirkti iš JAV, o taip pat pačioms imtis veiksmų.
„Visoms toms šalims, kurios negali gauti reaktyvinių degalų dėl Hormūzo sąsiaurio, pavyzdžiui, Jungtinei Karalystei, kuri atsisakė įsitraukti į Irano „nukirsdinimą“, turiu pasiūlymą: pirmas – pirkite iš JAV, mes turime pakankamai, antras – sukaupkite drąsos, vykite prie sąsiaurio ir tiesiog JĮ PASIIMKITE“, – rašė jis.
Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos maršrutų – per jį įprastai keliauja apie 20 proc. pasaulinės naftos tiekimo. Nuo vasario pabaigoje Izraeliui ir JAV pradėjus bendrą operaciją, Iranas šį kelią iš esmės beveik uždarė.
Nuo karo pradžios naftos kainos šoktelėjo. Antradienį vidutinė benzino kaina JAV peržengė 4 JAV dolerių už galoną ribą – tai aukščiausias lygis nuo 2022 metų.
Vis dėlto NATO partneriai, įskaitant Europos Sąjungą, daugiausia atsisakė prisidėti prie sąsiaurio saugumo užtikrinimo. ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas anksčiau kovą yra pareiškusi: „Tai nėra Europos karas.“
Pasak publikacijos, toks ilgamečių JAV sąjungininkų atsakas prezidentą papiktino. D. Trumpas viešai suabejojo gynybinio aljanso ateitimi ir nevengė kritikos Europos partneriams, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Prancūziją.
„Jums teks pradėti mokytis kautis už save – JAV jums nebepadės, kaip kad jūs nebuvote ten dėl mūsų, – rašė D. Trumpas. – Iranas iš esmės buvo sutriuškintas. Sunkiausia dalis padaryta. Eikite ir pasiimkite savo naftą patys!“
Nors šią savaitę D. Trumpas viešai kalbėjo apie teigiamą pažangą derybose su Iranu, kartu jis pagrasino sunaikinti ir „visiškai“ sulyginti su žeme Teherano energetikos infrastruktūrą, jei šis „nedelsdamas“ neatvertų sąsiaurio.
Vėliau antradienį D. Trumpas „CBS News“ sakė, kad Baltieji rūmai neplanuoja iš karto atitraukti savo pajėgumų iš sąsiaurio.
„Kažkuriuo metu taip padarysiu – ne visai dar dabar, bet šalys turi prisijungti ir tuo pasirūpinti, – teigė jis. – Iranas sutriuškintas, bet jos turės ateiti ir atlikti savo darbą.“
Tuo metu Europos sąjungininkai, anot publikacijos, buvo sutrikę dėl prezidento, jų vertinimu, nenuoseklios komunikacijos: anksčiau D. Trumpo administracija spaudė juos rūpintis savo regiono saugumu, ypač dėl Rusijos karo Ukrainoje, tačiau dabar prašo pagalbos konflikte už tūkstančių kilometrų.
JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas antradienio spaudos konferencijoje pritarė prezidentui ir teigė, kad D. Trumpas buvo „pasirengęs prisiimti pagrindinę naštą“ sprendžiant Irano keliamą grėsmę.
„Pasaulyje yra šalių, kurios taip pat turėtų būti pasirengusios prisidėti prie šio kritiškai svarbaus vandens kelio saugumo. Tai ne vien Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas, – sakė jis. – Kiek pamenu, turėtų būti ir didelis, galingas Karališkasis laivynas, kuris galėtų būti pasirengęs tokiems veiksmams. Prezidentas tiesiog primena, kad tai tarptautinis vandens kelias, kuriuo mes naudojamės mažiau nei dauguma.“
D. Trumpas taip pat apkaltino Prancūziją atsisakius leisti Izraelio kryptimi skrendantiems kariniams lėktuvams kirsti Prancūzijos oro erdvę. Jo teigimu, Paryžius esą buvo „labai nenaudingas“ Irano atžvilgiu, o JAV „tai prisimins“.
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono biuro pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai, teigė, kad buvo „nustebęs“ dėl tokio D. Trumpo įrašo.
Prie šios publikacijos prisidėjo Audrey Decker ir Clea Caulcutt.
